tekstilės pramonė

tekstlės prãmonė, viena seniausių pramonės šakų, kurios įmonės iš augalinio ir cheminio pluošto gamina audinius, trikotažą ir kitus gaminius. Apima linų (linų apdirbimo pramonė) ir medvilnės (medvilnės apdirbimas) pirminio apdirbimo, šilko žaliavos gamybos, medvilnės, linų, vilnų (vilnų pramonė), šilko verpalų ir audinių (šilko pramonė), dirbtinio pluošto ir audinių, vėlimo ir veltinių, kilimų ir kiliminių gaminių gamybos, gaminių iš kanapių ir džiuto, neaustinių medžiagų, tinklų mezgimo, tekstilės galanterijos, trikotažo pramonės įmones. Kai kuriose šalyse tekstilės pramonė yra didžiausia apdirbamosios pramonės šaka (pavyzdžiui, Indijoje tekstilės pramonės įmonėse dirba 35 mln., Kinijoje – daugiau kaip 8 mln., Italijoje – 540 000 žmonių). Jungtinių Tautų duomenimis, 2008 Jungtinėse Amerikos Valstijose išausta 2,3 mlrd. kvadratinių metrų, Rusijoje – 1,9 mlrd. kvadratinių metrų, Pakistane – daugiau kaip 1,0 mlrd. kvadratinių metrų, Turkijoje – apie 1 mlrd. kvadratinių metrų medvilninių audinių, Vietname – 284,0 mln. kvadratinių metrų, Rusijoje – 97,9 mln. kvadratinių metrų, Baltarusijoje – 29,7 mln. kvadratinių metrų, Ispanijoje – 14,0 mln. kvadratinių metrų lininių audinių, Rusijoje – 23,9 mln. kvadratinių metrų, Vokietijoje – 18,7 mln. kvadratinių metrų, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Turkijoje – po 18 mln. kvadratinių metrų, Irane – 16,0 mln. kvadratinių metrų, Čekijoje – 14,0 mln. kvadratinių metrų, Didžiojoje Britanijoje – 11,6 mln. kvadratinių metrų vilnonių audinių. Pagal audinių iš dirbtinio pluošto gamybą pirmavo Jungtinės Amerikos Valstijos – 2,8 mlrd. kvadratinių metrų, Vokietija – daugiau kaip 0,7 mlrd. kvadratinių metrų, Japonija – 0,5 mlrd. kvadratinių metrų, Ispanija – 0,4 mlrd. kvadratinių metrų. 21 a. pradžioje tekstilės gaminių daugiausia eksportavo Kinija (be Taivano, apie 14 % tekstilės gaminių pasaulinio eksporto), Jungtinės Amerikos Valstijos, Italija, Vokietija (po 8 %), Pietų Korėja, Taivanas (po 7 %), Japonija, Prancūzija, Belgija (po 4 %), Indija (3 %). Tekstilės pramonės didžiausios bendrovės: Kinijos Weiqiao Textile Company Limited (didžiausia šalies medvilninių audinių gamintoja, dirba 102 000 darbuotojų), Jungtinių Amerikos Valstijų International Textile Group, American Enca Company (gamina dirbtinį šilką), Vokietijos Bremer Woll‑Kämmerei AG, Steilmann, MEWA Textil‑Service, Indijos Raymonds Ltd. (kostiuminiai audiniai), Arvinds Mills Ltd., Turkijos Yesim Textile.

audimo staklės

Liono dirbtuvių audinys (18 a. vidurys)

Tekstilės pramonė pirmoji iš pramonės šakų 18 a. antroje pusėje perėjo prie mašininės gamybos. 18 a. tekstilės pramonė buvo labiausiai išplėtota Didžiojoje Britanijoje. 20 a. pirmoje pusėje didelę tekstilės pramonę, be Didžiosios Britanijos, turėjo Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Prancūzija, Vokietija, Italija, 20 a. pabaigoje – ir Kinija, Indija, Pietų Korėja, Turkija, Rusija, Pakistanas, kai kurios Europos šalys (Čekija, Ispanija, Portugalija, Lenkija ir kitos).

LIETUVOJE 16 a. pradėjo kurtis amatininkų cechai, kurie audė (dažniausiai iš vietinės žaliavos) lininius ir vilnonius audinius pagal užsakymus ar parduoti. A. Tyzenhauzas 18 a. antroje pusėje įkūrė dideles manufaktūras – drobės audyklą Šiauliuose ir gelumbės audyklą Bartninkuose (jose buvo audžiamas ir šilkas). Drobės ir gelumbės audyklas 1810 Vilniuje įkūrė Labdarybės draugija. Kitos didesnės tekstilės pramonės įmonės 19 a. buvo Strėvininkuose (dabar Mūro Strėvininkai), Joniškyje, Švenčionyse, Šiauliuose, Kražiuose, Pavilkijyje (dabar Šakių rajono savivaldybė). 20 a. pradžioje viena didesnių įmonių buvo O. Trėjaus vilnonių audinių fabrikas Juodupėje (dabar Rokiškio rajono savivaldybė; įkurtas 1907, nuo 1930 bendrovė Nemunas). Čia buvo audžiamas geros kokybės drapas, gelumbė, bostonas. Tekstilės pramonė sparčiau pradėjo plėtotis po Pirmojo pasaulinio karo. 1922 veikė šešios, 1926 – 18 pirminio linų apdirbimo įmonių. Lininių audinių didžiausi fabrikai veikė Biržuose, Plungėje, Šiauliuose, Telšiuose, medvilninių – Klaipėdoje, Kaune. Vilnonius audinius, be O. Trėjaus fabriko, Kaune audė bendrovės Drobė (įkurta 1922), Liteksas (įkurta 1927), Lima (įkurta 1937), Bostonas. 1938 tekstilės pramonės didžiausia įmonė buvo brolių A. ir R. Fainbergų medvilnės verpimo fabrikas Klaipėdoje (įkurtas 1923, dirbo 1600 darbuotojų), laikytas vienu moderniausių fabrikų Europoje. Šilkinius audinius audė 4 fabrikai, iš jų didžiausias ir moderniausias buvo Kauno audiniai (įkurtas 1930), veikė apie 300 vilnų karšyklų, didesnėse (Kretingos, Linkuvos, Garliavos, Biržų, Jonavos) verpimo mašinomis buvo verpiami siūlai iš užsakovo medžiagos. 1939 Lietuvoje (be Klaipėdos krašto) išausta 1,6 mln. metrų lininių, 1,2 mln. metrų medvilninių, 1,7 mln. metrų šilkinių, 1,8 mln. metrų vilnonių audinių.

Per Antrąjį pasaulinį karą labai nukentėjusi Lietuvos tekstilės pramonė po karo buvo sparčiai atkuriama. Klaipėdoje 1945 vietoj A. ir R. Fainbergų fabriko pradėjo veikti medvilnės verpimo fabrikas Trinyčiai, atkurtas medvilninių audinių fabrikas Gulbė, Kaune vietoj sugriauto Drobės fabriko pastatytas naujas vilnonių audinių fabrikas, Šiauliuose atkurtas trikotažo fabrikas Verpstas (įkurtas 1926). Pastatytos naujos įmonės: pirminio linų apdirbimo fabrikas (įkurtas 1955) ir linų kombinatas (įkurtas 1956) Panevėžyje, verpimo ir audimo kombinatas Audėjas (įkurtas 1956) Vilniuje, kilimų fabrikas (įkurtas 1957, Kilimai) Lentvaryje, pirminio linų apdirbimo fabrikas Ukmergėje (įkurtas 1961), neaustinių medžiagų fabrikas Šiauliuose (įkurtas 1963), trikotažo fabrikas Utenoje (įkurtas 1966, Utenos trikotažas), medvilnės verpimo fabrikas Kaune (įkurtas 1967), medvilnės kombinatas Alytuje (įkurtas 1969, Alytaus tekstilė), putliųjų verpalų fabrikas Marijampolėje (įkurtas 1975). Išplėstos tekstilės pramonės senosios įmonės.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę tekstilės pramonės įmonės buvo privatizuotos, vėliau dalis bankrutavo: 1995 – šilko fabrikai, 2003 – Klaipėdos bendrovė Trinyčiai (privatizuota 1993), 2007 – Alytaus tekstilė, 2009 – Plungės bendrovė Linų audiniai, 2012 veiklą sustabdė bendrovė Dirbtinis pluoštas (iki 1992 Kauno dirbtinio pluošto gamykla, 2001 iškelta bankroto byla). Tekstilės pramonės lyginamasis svoris šalies pramonėje mažėjo: 1995 sudarė 7,9 %, 2000 – 4,7 %, 2012 – 1,9 %. Panevėžio linų kombinatas 1993 pertvarkytas į bendrovę Linas, kuri buvo didžiausia linų tekstilės gamybos bendrove Baltijos šalyse. Veikia Neaustinių medžiagų fabrikas (įkurtas 1940) Šiauliuose, Siūlas (įkurtas 1928, buvęs Lininių audinių fabrikas) Biržuose. Privatizuotas vilnonių audinių fabrikas Liteksas 2005 pertvarkytas į bendroves Lietvilna (gamina pledus) ir Lietlinen (gamina lininius verpalus). Juodupės vilnonių audinių fabrikas Nemunas 1999 tapo bendrove Baltic Mills, 2010 iškelta bankroto byla, bet bendrovė 2013 pradžioje dar dirbo (audžia vilnonius audinius ir pledus). Vilniaus bendrovė Audėjas tapo didžiausia ir moderniausia baldinių audinių gamybos bendrove Baltijos šalyse. Bendrovė Utenos trikotažas yra viena didžiausių ir moderniausių apatinio ir viršutinio trikotažo gamybos įmonių Rytų Europoje. Buvęs trikotažo gamybinis susivienijimas Kaune 1992 suskilo į dvi bendroves – Trikotažas ir Audimas (viena didžiausių sportinės aprangos gamybos bendrovių Baltijos šalyse). Viršutinį trikotažą gamina bendrovė Verpstas Šiauliuose, kojines ir trikotažą – Sparta (įkurta 1948) Vilniuje. Putliųjų verpalų fabrikas Marijampolėje 1994 tapo bendrove Vernitas. Audinių gamyba 1940–2011 parodyta lentelėje.

* mln. metrų

2687

tekstilė