tèksto lingvstika, kalbotyros šaka, tirianti teksto struktūros ir funkcionavimo ypatybes. Pagrindiniai uždaviniai: nustatyti teksto apibrėžimo kriterijus, tirti tekstų ir žanrų bruožus, pateikti tekstų klasifikaciją, nagrinėti teksto kūrimo, supratimo, analizavimo ir interpretavimo procesus. Susiformavo 20 a. 7 dešimtmetyje. Pirmiausia tirta teksto gramatika, t. y. sakinius į tekstą jungiančios kalbos priemonės (kohezija), vėliau kreiptas dėmesys į teksto prasminę sandarą (koherenciją), į teksto teminę struktūrą bei teksto funkcinius ir pažintinius ypatumus. Dabar tekstas dažniausiai tiriamas kaip teksto žanrą reprezentuojantis kompleksiškas reiškinys: analizuojama teksto siejimo priemonės, teksto semantika, struktūra, komunikaciniai ir funkciniai bruožai. Tekstas matomas kartu su pragmatiškai, semantiškai ir instituciškai susijusiais kt. tekstais kaip diskurso elementas. Anglistika teksto lingvistiką dažniausiai tapatina su diskurso analize. Lituanistinė teksto lingvistika dažniausiai nagrinėja teksto gramatikos klausimus. Nuo 1991 Šiaulių universitetas rengia konferenciją Tekstas: lingvistika ir poetika.
956