tekstològija (tekstas + gr. logos – žodis, sąvoka, mokslas), humanitarinių mokslų disciplina, siekianti nustatyti ir paskelbti kultūros, religijos, mokslo požiūriu svarbių veikalų patikimus tekstus. Tekstologija kuria bendruosius mokslinio redagavimo principus. Filologiniais ir istoriniais metodais įvairiapusiškai tiriami rankraščiai, spaudiniai ir kiti rašytiniai šaltiniai – jų kilmė, autorystė, struktūra, kalbinis ir žanrinis savitumas. Daugiausia tiriama paleografinės ypatybės, variantai ir perrašymo (rinkimo) klaidos, kurių analizė atskleidžia tekstų chronologiją ir tarpusavio ryšius, leidžia spręsti apie jų autentiškumą, rekonstruoti pirminius neišlikusius pavidalus. Naujausiųjų laikų literatūros tekstologija, nagrinėdama apmatus, juodraščius ir autorines redakcijas, gilinasi į veikalo genezę, kūrybos dėsningumus (vadinamoji genetinė kritika). Tarpdalykiniais tyrimais ieškoma atsakymų į literatūros prigimties, sklaidos, socialinių funkcijų, civilizacinės reikšmės, semiologinių sistemų sąveikos ir teksto teorijos klausimus. Praktinis tekstologijos rezultatas – kritiniai ir dokumentiniai leidimai, kuriuose pateikiama tekstų istorija, šaltinių ypatybės ir skirtumai, įvairūs komentarai.
Pirmieji tekstologai – Aleksandrijos muziejaus tyrėjai, kritiškai lyginę Homero ir kitų klasikinių graikų veikalų nuorašus, nustatę jų kanoninius tekstus. Humanistų ir racionalistų keliama antikos literatūros ir ypač Biblijos autentiškumo problema turėjo įtakos teksto kritikos klestėjimui Renesanso laikotarpiu, vėliau lyginamajam istoriniam metodui, kurį plėtodamas vokiečių tekstologas K. Lachmannas (1793–1851) pasiūlė nuorašų genealogijos sudarymo ir teksto archetipo rekonstrukcijos gaires (vadinamoji stemų teorija). Nuo 20 a. 8 dešimtmečio didžiausią tarptautinį pripažinimą turinti reliatyvistinė anglų ir amerikiečių tekstologija atmeta tradicinį tekstologijos tikslą pateikti vieną geriausią veikalo tekstą ir krypsta į kelių redakcijų lygiagretųjį publikavimą naudojantis skaitmeninėmis galimybėmis.
L: A. Žirgulys Tekstologijos bruožai Vilnius 1989; P. Subačius Tekstologija: Teorijos ir praktikos gairės Vilnius 2001.
2979