tekstūra

tekstūrà (lot. textura – audinys), vyraujanti polikristalų, kristalitų, polimerų arba skystųjų kristalų molekulių orientacija, kristalografinių plokštumų suvienodėjimas. Sukelia medžiagos mechaninių, magnetinių, optinių ir kitų savybių nevienodumą. Tekstūra susidaro dėl tampriųjų įtempių, šilumos, elektrinio ir magnetinio lauko poveikio, medžiagų kristalizacijos ir fizinių virsmų metu (liejant, tempiant, apdirbant spaudimu). Skiriama ašinė tekstūra, dažniausiai susidaranti ekstruzijos ir tempimo metu (kristalitai arba molekulės orientuotos tekstūros ašies atžvilgiu) ir plokštuminė tekstūra, dažniausiai susidaranti valcavimo metu (kristalitai ir molekulės orientuotos tekstūros plokštumos atžvilgiu). Tekstūra vadinama pilnąja, kai kristalitai arba molekulės orientuotos ir ašies, ir plokštumos atžvilgiu.