tektòninės struktros, uolienų paplitimo forma Žemės plutoje. Skirstoma pagal mastelį, morfologiją ir genezę. Tektoninių struktūrų pagrindinės formos: sluoksniai, raukšlės, fleksūros, plyšiai, lūžiai. Pagrindinių struktūrinių formų kompleksai sudaro aukštesnio rango tektonines struktūras, pvz., raukšlės formuoja antiklinorijus ir sinklinorijus, kurie savo ruožtu sudaro raukšlių sistemas; sineklizės, anteklizės ir aulakogenai – kratonus. Didžiausių Žemės plutos tektoninių struktūrų (kratonų, riftų, vandenynų orogeninių juostų) pagrindas yra viršutinėje mantijoje, jos vadinamos abisalinėmis arba hipogeninėmis struktūromis. Šios struktūros sudaro žemynines ir vandenynines litosferos dalis. Tektoninių struktūrų susidarymui įtaką daro tam tikrą kryptį ir raidos istoriją (kinematiką) turintys tektoniniai judesiai bei įtampos, sukeliančios tektonines deformacijas ir atspindinčios proceso dinamiką.
dėl žemės drebėjimo susiformavęs plyšys Žemės plutos paviršiuje
Pagrindines tektonines struktūras nagrinėja struktūrinė geologija, stambių pagrindinių tektoninių struktūrų kompleksus – geotektonika.
1417