tektoniniai judesiai

tektòniniai judesia, diastrofzmas (gr. diastrophē − iškreipimas, sukreivinimas), tektònika (gr. tektonikē – statybos menas), Žemės plutos judesiai, kuriuos sukelia Žemės gelmių geologiniai procesai. Svarbiausi veiksniai: litosferoje vykstantys sudėtingi fiziniai ir cheminiai reiškiniai (pvz., dėl radioaktyviųjų elementų skilimo susidariusi vidinė šiluma), Žemės mantijos konvekcinės srovės, medžiagos gravitacinis skaidymasis ir kiti procesai, nuo kurių priklauso magmatizmas ir vulkanizmas, litosferos gravitacijos pusiausvyra, litosferos plokščių slinktis ir kita.

Virš kylančiojo mantijos medžiagos konvekcinio srauto (karštojo taško) esanti litosfera būna keliama ir tempiama. Šis reiškinys iš pradžių formuoja litosferos skliautinę pakilumą, kurioje dėl įtempių atsiranda gilių plyšių, darančių įtaką riftų susidarymui. Besiformuojančiuose riftuose (pvz., vandenynų vidurio kalnagūbriuose) viena nuo kitos litosferos vandenyninės plokštės toldamos tankėja, sunkėja, grimzta, kol vandenyno dugne susidaro giliavandeniai duburiai, arba panyra po kita plokšte giliuose giliavandeniuose loviuose. Litosferos plokščių suartėjimo ir susidūrimo (kolizijos) zonose jos yra spaudžiamos ir gniuždomos, Žemės plutos storis didėja. Subdukcijos zonose (ypač vėlyvosiomis stadijomis) vyksta sudėtingi Žemės plutos kilimo ir grimzdimo reiškiniai. Tai susiję su kalnodara, dėl kurios susidaro įvairių tipų sudėtingos raukšlės, formuojasi sprūdžiai, lūžiai.

tektoninių judesių veiksniai (litosferos plokščių slinkimo schema)

Tektoninius judesius sukelia ir faziniai Žemės mantijos virsmai, Žemės sukimosi greičio kitimas bei su Mėnulio ir Saulės trauka susiję potvyniai ir atoslūgiai. Žemės plutos sluoksnių kilimas dar būna susijęs su medžiagos tankio inversija, kai po didesnio tankio uolienomis slūgsančios mažesnio tankio uolienos būna išspaudžiamos ant jų (pvz., druskos kupolai).

Pagal sukurtas Žemės plutoje struktūrines formas skiriami svyruojamieji (epeirogeniniai), raukšlėjimosi ir lūžio tektoniniai judesiai. Svyruojamieji tektoniniai judesiai būna dabartiniai (vyksta šiuo metu ir vyko žmonijos istorijos laikotarpiu), neotektoniniai prasidėjo prieš 25 mln. m. (vyko neogene ir ikiistoriniame kvartere) ir geologinės praeities (vyko iki neogeno). Raukšlėjimosi tektoniniai judesiai sukuria raukšles, lūžio – sprūdžius, nuosprūdžius, antsprūdžius, stūmius, antstūmius ir kitas struktūras. Dabartiniai tektoniniai judesiai nustatomi taikant kartotinę niveliaciją, trianguliaciją, lazerinius matavimus ir kitus kosminės geodezijos metodus. Dabartinių vertikaliųjų tektoninių judesių greitis yra iki kelių milimetrų, horizontaliųjų – iki kelių centimetrų per metus.

Lietuvoje

Lietuvoje Žemės plutos dabartinių judesių matavimus atlieka Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai.

Veikalai

A. Zakarevičiaus Dabartinių vertikalių žemės plutos judesių Lietuvos teritorijoje tyrimas (1994), Dabartinių geodinaminių procesų Lietuvos teritorijoje tyrimas (2003), Dabartinis žemės plutos aktyvumas Ignalinos atominės elektrinės rajone (su kitais, 2012).

1417