teknas, 13–19 a. Lietuvoje asmuo, pristatantis oficialią korespondenciją ar pareigūno žodinį pranešimą. Kitaip nei pasiuntiniai, tekūnai neturėjo įgaliojimų ką nors spręsti ar aptarti su adresatu, t. p. asmens neliečiamybės ir imuniteto, todėl tekūno tarnyba laikyta rizikinga. Tekūno pareigos buvo neetatinės, vienkartiniu pareigūno pavedimu jas atliko kuris nors žemesnysis tarnautojas, karys ar tarnas.
Ilgainiui iš tekūno tarnybos kilo feldjėgerių ir kurjerių tarnybos.
1520