tekvòndo (korėjiečių k. taekwondo < tae – ranka + kwon – koja + do – tobulėjimo kelias), korėjiečių kovos menas, paremtas daugiausia spyriais.
Taisyklės
Rengiamos technikos ir kovos varžybos. Pagal olimpinės sporto šakos tekvondo taisykles dvikovoje smūgiuojama rankomis (tik į priekinę liemens sritį) ir pėda (į priekinę liemens sritį ir galvą). Tekvondo pasižymi galingais, labai staigiais smūgiais kojomis, iš jų sudėtingiausi smūgiai atgal arba sukantis ore 180°. Tekvondo veiksmai daugiausia skirti savigynai. Kovojama 3 raundus po 2 minutes. Sportininkai dėvi šalmą, apsaugą ant krūtinės, rankų ir kojų. Smūgiuojama į specialiai pažymėtas zonas ant varžovo apsaugų. Laimi surinkęs daugiau taškų arba nokautavęs varžovą. Pagal svorį suaugusieji sportininkai skirstomi į 8 (4 olimpines; nuo 2000) svorio kategorijas.
1
* – olimpinė svorio kategorija
Istorija
Tekvondo atsirado Korėjoje kaip senovės korėjiečių tekiono (smūgiavimo meno) ir karatė derinys. Tekvondo sporto šaką 1955 sukūrė ir pavadino generolas Čchoi Honghi (1918–2002), susisteminęs ir sujungęs įprastesnius Korėjos kovos menus. 1966 įkurta Tarptautinė tekvondo federacija (International Taekwon-Do Federation, ITF), 1973 – Pasaulio tekvondo federacija (World Taekwondo Federation, WTF), kuri 2012 vienijo daugiau kaip 200 nacionalinių federacijų. Nuo 1973 vyksta pasaulio čempionatai Pasaulio tekvondo federacijos (WTF) stiliumi, nuo 1974 – Tarptautinės tekvondo federacijos (ITF) stiliumi, 1988 ir 1992 tekvondo WTF stiliumi įtrauktas į olimpinių žaidynių parodomąją programą, nuo 2000 – olimpinė sporto šaka (vyrų ir moterų).
tekvondo varžybos Tokijo olimpinėse žaidynėse (moterų daugiau kaip 67 kg dvikova dėl aukso medalio tarp Milicos Mandic (dešinėje; Serbija) ir Lee Da-bin (Pietų Korėja); 2021)
Lietuvoje
Lietuvoje tekvondo susidomėta 1989; į Baltijos šalis atvykęs korėjiečių tekvondo meistras Hwang Dae Jin (8 danas) vykdė pasaulinę tekvondo populiarinimo programą, rengė kvalifikacinius seminarus-treniruotes. Pradininkai – Aleksandras Leonavičius, Ąžuolas Stanevičius, Tomas Lagūnavičius ir Pavelas Žuravliovas. 1989 Klaipėdoje surengtas pirmasis Lietuvos tekvondo čempionatas; nugalėjo Arūnas Maceina (svorio kategorija iki 71 kg), Vygantas Pundzevičius (iki 80 kg), G. Paleckis (daugiau kaip 80 kilogramų). R. Krisiūnas, E. Beleišis dalyvavo SSRS rinktinės tarpvalstybinėse varžybose. 1989–2000 buvo kultivuojamas ITF ir WTF, nuo 2000 tik WTF stiliaus tekvondo. 1990 įkurta Lietuvos tekvondo federacija (LTF), kuri 1992 priimta į Pasaulio tekvondo federaciją. 1992 pasaulio tekvondo čempionate Mindaugas Jablonskis iškovojo (daugiau 80 kg svorio kategorijoje; pirmasis nepriklausomos Lietuvos istorijoje) sidabro medalį. 1993 Lietuvos rinktinė Europos čempionato komandinėse varžybose pelnė bronzos medalius. Europos čempionatų prizininkais tapo Ramūnas Petraitis (1996 iškovojo aukso, 1995, 1998–2000 – sidabro, 1997 – bronzos medalį; daugiau kaip 80 kg), Jurgita Ūsaitė (1997 – sidabro, 1995 ir 1998 – bronzos medalį; iki 58 kg), Kęstutis Alutis (1999; iki 80 kg) ir Aurimas Klemas (2017; iki 80 kg) užėmė 3 vietą.
2013 Lietuvos tekvondo federacija Vilniuje surengė tarptautinį turnyrą Lithuania Open 2013 (dalyvavo apie 300 įvairaus amžiaus kovotojų iš 7 šalių).
Žymiausi treneriai: Žymantas Bražiūnas (5 danas), R. Krisiūnas, Aurimas Masys, Romualdas Montvidas (4 danas), Giedrius Stanelis. 2012 Lietuvos tekvondo federacija vienijo 9 klubus, tekvondo kultivavo apie 750 sportininkų, dirbo 15 trenerių, 2018 tekvondo kultivavo 338 sportininkai, dirbo 9 treneriai.