telefònas (tele… + gr. phōnē – garsas), elektroakustinis įtaisas, keičiantis elektrinius virpesius į garsinius.
Pagal virpesių keitimo principą būna elektromagnetinis, elektrodinaminis, elektrostatinis telefonas. Elektromagnetiniame telefone garsinio dažnio srovė teka nuosekliai sujungtomis ritėmis, užmautomis ant polių antgalių. Antgaliai liečia korpuso dugne įtaisytą kietamagnetės medžiagos magnetą, kurio magnetinis laukas pastovia jėga traukia membraną. Ji remiasi į korpuso kraštus. Pagal tai, kokia kryptimi teka srovė, kintamasis magnetinis laukas padidina arba sumažina membranos traukimo jėgą, todėl membrana virpa ir skleidžia garso bangas.
elektromagnetinio telefono schema: 1 – magnetas, 2 – polių antgaliai, 3 – ritės, 4 – akustinės pertvaros anga, 5 – membrana, 6 – akustinė pertvara, 7 – korpusas
Elektrodinaminiame telefone garsinio dažnio srovė teka rite, esančia sistemos magnetiniame lauke, kuri sujungta su kūgio formos membrana. Dėl kintamojo magnetinio lauko sąveikos su nuolatiniu magnetiniu lauku ritė virpa ir virpina membraną, o ši sukelia garso bangas. Ne visos virpinamos membranos dalys pasislenka vienu metu, nes judinančioji jėga veikia tik centrinę jos dalį, todėl elektrodinaminis telefonas šiek tiek iškraipo atgaminamą garsą. Elektrostatinio telefono membraną, esančią tarp dviejų akustiškai skaidrių nejudamų plokštelių, judina kintamasis elektromagnetinis laukas. Jo jėga veikia visą membranos paviršių, todėl garsas neiškraipomas. Telefonai naudojami stereofoniniams įrašams, radijo laidoms klausyti, jų kokybei kontroliuoti.
1426