Panasonic KX‑UT123 VoIP telefono aparatas
telefòno aparãtas, telefònas (tele… + gr. phōnē – garsas), telefono tinklo linijos galinis abonento aparatas kalbinei informacijai perduoti ir priimti. Fiksuotojo ryšio telefono tinkle naudojami laidiniai ir belaidžiai telefono aparatai, mobiliojo (judriojo) – belaidžiai telefono aparatai. Telefono aparatą sudaro 4 pagrindinės funkcinės dalys: kalbinės informacijos perdavimo (pvz., siųstuvo, mikrofono) ir priėmimo (pvz., imtuvo, telefono), numerio informacijos perdavimo (pvz., numerio rinkiklio, elektroninės grandinės), kvietimo signalo priėmimo (pvz., elektromagnetinio skambučio, garsiakalbio), telefono aparato perjungimo į laukimo ar ryšio būseną (pvz., svirtinio perjungiklio) įtaisai.
Gali turėti elektroninę atmintinę, papildomą mikrofoną ir garsiakalbį, atsakiklį, balso sintezatorių, vaizdo ekraną ir kita. Telefono stotį ryšiui galima iškviesti pakeliant ragelį ar nuspaudžiant iškvietimo mygtuką, po to renkant kviečiamojo abonento telefono numerį arba nuspaudžiant į atmintinę įrašyto telefono numerio mygtuką. Pagal kalbinės informacijos perdavimo būdą fiksuotojo ryšio telefono aparatai būna analoginiai su diskiniu arba mygtukiniu numerio rinkikliu, skaitmeniniai ISDN (angl. Integrated Services Digital Network – visuminių paslaugų skaitmeninis tinklas) arba VoIP (angl. Voice over IP – balso perdavimas interneto protokolu) tipo. Analoginiai telefono aparatai adresinę informaciją perduoda impulsiniu (informacija perduodama impulsais) arba toniniu (informacija vienu metu siunčiama dviejų garsinių dažnių deriniu) būdu. Skaitmeniniai telefono aparatai numerio ir kalbinę informaciją perduoda skaitmeniniu būdu. ISDN telefono aparatai balsinę informaciją perduoda išskirtu kanalu, o VoIP telefono aparatai skirti telefono ryšiui per internetą informaciją perduoda paketais, naudodami bendrus resursus.
Fiksuotojo ryšio belaidžiai telefono aparatai sudaryti iš nešiojamos (ragelio) ir fiksuotos (pagrindo, atliekančio ir bazinės stoties funkcijos) dalių, kurias jungia dvipusė radijo ryšio grandis. Mobiliojo korinio ryšio telefono aparatai (mobilusis telefonas) dažniausiai remiasi GSM (angl. Global System for Mobile Communications – pasaulinės mobiliojo ryšio sistemos) ir DECT (angl. Digital Enhanced Cordless Telecommunications – skaitmeninės patobulintos belaidės telekomunikacijos) standartais. GSM standarto mobilaus ryšio telefono aparatai dar vadinami mobiliosiomis stotimis. Jos palaiko ryšį su GSM bazinėmis radijo ryšio stotimis. Dažniausiai naudojami mobilaus ryšio telefono aparatai, kurie veikia 900 ir 1800 MHz dažnių srityje. DECT standarto mobiliojo ryšio telefono aparatai naudojami mobiliajame vidinio ryšio tinkle, teikiančiame telefono ryšio paslaugas ribotos apimties teritorijoje (30–50 m, laisvoje erdvėje iki 300 m).
išmanusis mobilusis telefonas Samsung Galaxy S8+
Pirmąjį telefono aparatą 1876 Jungtinėse Amerikos Valstijose patentavo A. G. Bellas, abonentas buvo iškviečiamas švilpiant švilpuku į aparato ragelį. 1877 A. G. Bellas su uošviu teisininku Gardineriu Greeneʼu Hubbardu Bostone įkūrė pirmąją telefono aparatų pramoninės gamybos bendrovę Bell Telephone Company. 1878 A. G. Bello asistentas Thomas Augustusas Watsonas telefono aparato konstrukciją papildė skambučio mechanizmu, tai labai palengvino telefono aparato naudojimą. 1973 Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovė Motorola sukūrė pirmąjį mobiliojo (judriojo) ryšio telefono aparatą. 20 a. pabaigoje mobiliojo ryšio telefono aparatai ėmė sparčiai plisti visame pasaulyje, 21 a. pradžioje jų jau buvo daugiau nei fiksuotojo ryšio telefono aparatų (nuo 2006 fiksuotojo ryšio telefono aparatų skaičius kasmet mažėja, nes jų taupymo sumetimais atsisako abonentai, turintys ir mobiliojo ryšio telefono aparatus).
1426