telekomunikãcijų ekonòmika, ekonomikos mokslas, tiriantis telekomunikacijų (elektroninių ryšių) paslaugų ekonominę specifiką, funkcionavimo ir plėtros ekonominius dėsningumus.
Svarbiausias uždavinys – pateikti praktinių rekomendacijų telekomunikacijų veiklai organizuoti, planuoti ir valdyti, jų ekonominei analizei, telekomunikacijų paslaugų kokybei ir kainų (tarifų) sistemai tobulinti.
Tyrimai atliekami atsižvelgiant į tai, kad telekomunikacijų paslaugos neturi materialios išraiškos, perduodant pranešimus elektroninių ryšių kanalais dažnai dalyvauja kelios telekomunikacijų paslaugų įmonės, šių įmonių turimų telekomunikacijų tinklų apkrova netolygi, nes naudojimosi telekomunikacijų paslaugomis intensyvumas labai skiriasi pagal jų vartotojų kategorijas, taip pat skirtingu paros laiku ir savaitės dienomis.
Telekomunikacijų ekonomika tiria vartotojams teikiamų telefono, radijo, televizijos, interneto, elektroninio pašto ir kitų elektroninių ryšių paslaugų kokybę, poreikių tenkinimo mastą, darbo, elektroninės technikos, kompiuterių programinės įrangos ir kitų ekonominių išteklių naudojimo telekomunikacijų paslaugų įmonėse efektyvumą, mokslinės techninės pažangos laimėjimų diegimą telekomunikacijų srityje, telekomunikacijų įmonių darbo organizavimą, finansus, kainodarą, nustato, planuoja ir analizuoja svarbiausius ekonominius rodiklius, apibūdinančius šių įmonių veiklos kokybę ir rezultatus.
ryšių ekonomika; telekomunikacijų paslaugos