telekomunikãcijų prãmonė, pramonės šaka, kurios įmonės gamina elektriniais signalais ar elektromagnetinėmis bangomis paremtų nuotolinių laidinių ir belaidžių elektroninių ryšių (telekomunikacijų) įrangą ir priemones. Svarbiausia produkcija: interneto ir kitų kompiuterinių tinklų įranga, mobiliojo ir fiksuotojo ryšio telefono aparatai, televizoriai, radijo imtuvai, faksimiliniai aparatai, telefono ir telegrafo komutatoriai, optiniai kabeliai ir kiti laidai, kuriais perduodami laidinio ryšio signalai, transporto navigacijos, signalizacijos, namų kino sistemos, kita aparatūra ir įranga, naudojama telefono, radijo ir televizijos, interneto, elektroninio pašto, telegrafo, teletaipo, telefakso ir kitų rūšių nuotoliniams elektroniniams ryšiams palaikyti. Telekomunikacijų pramonė yra viena sparčiausiai augančių ir naujas technologijas labiausiai naudojančių ekonomikos šakų pasaulyje (jos plėtrą ypač paspartino interneto ir mobiliojo telefono ryšio populiarėjimas), 2012 telekomunikacijų pramonės pagamintos produkcijos vertė sudarė daugiau kaip 4700 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (5,9 % pasaulio BVP). Iki 1980 telekomunikacijų pramonė buvo labiausiai išplėtota Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje, SSRS, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Pietų Korėjoje. 21 a. pradžioje daugiausia telekomunikacijų pramonės produkcijos pasaulyje gamina Kinija, išplėtotą telekomunikacijų pramonę taip pat turi Brazilija, Malaizija, Tailandas, Indija, Suomija, Švedija, Italija, Ispanija, Turkija, Vengrija, Lenkija, Portugalija, Slovakija. Didžiausios bendrovės: LG Electronics (iki 1995 Gold Star), Samsung Group (Pietų Korėja), Fujitsu, Hitachi Ltd., Mitsubishi Electric Corporation, NEC, Panasonic Corporation, Sony Corporation, Toshiba Corporation (Japonija), Nokia (Suomija), Apple Inc. (iki 2007 Apple Computer, Inc.), Cisco Systems (abi Jungtinės Amerikos Valstijos), Ericsson (Švedija), Huawei (Kinija), Alcatel‑Lucent (Prancūzija), Olivetti (Italija).
2687
telekomunikacijų įranga