teleològija (gr. telos, kilm. teleos – tikslas + logos – žodis, sąvoka, mokslas), filosofinė koncepcija, teigianti, kad gamtos ar visuomenės reiškiniai turi tam tikrą, iš anksto nustatytą tikslą.
Teleologinės idėjos antikoje ir viduriniais amžiais
Metafizinė teleologija būdinga Platonui, teigusiam, kad gamtos reiškinių tikslas yra anapus reiškinių esančios idėjos. Imanentinę teleologiją plėtojo Aristotelis, teigęs, kad tikslas slypi pačiuose daiktuose – sėklos tikslas yra subrendęs augalas. Anot Aristotelio, tikrovei suvokti nepakanka materialiosios, formaliosios ir veikiančiosios priežasties – gamtos procesams ir žmogaus veiklai atskleisti reikia tikslo priežasties sampratos.
Vidurinių amžių teleologijos bruožai: kreacionizmas, antropocentrizmas, tikslų hierarchija. Krikščioniškosios teleologijos požiūriu, Dievas yra vienintelis ir aukščiausias visų reiškinių tikslas.
Teleologinės idėjos naujaisiais amžiais
16–17 amžiuje plėtojantis gamtos mokslams ėmė vyrauti mechanistinis reiškinių aiškinimas (T. Hobbesas, R. Descartes’as, B. Spinoza), net biologinius organizmus suvokęs kaip mechanizmus, todėl teleologinio požiūrio į gamtos reiškinius pradėta atsisakyti. G. W. Leibnizas, iškėlęs iš anksto nustatytos monadų harmonijos idėją, derino imanentinę teleologiją ir priežastinį aiškinimą. Antropocentrinę ir utilitaristinę teleologijos sampratą plėtojo Chr. Wolffas (vienas pirmųjų pavartojo teleologijos terminą), teigęs, kad gamtos reiškinių tikslas yra žmogus ir jo nauda. I. Kantas neigdamas, kad gamta turi tikslą, laikėsi metodologinės teleologijos nuostatų – teleologinis požiūris padeda tirti gamtos reiškinius ir atrasti priežastinius ryšius ir tikrąją pasaulio struktūrą. J. G. Fichte’s teleologijos bruožai – istorijos aiškinimas žmogaus doroviniais tikslais.
G. W. F. Hegeliui daug įtakos turėjo Aristotelio teleologija. Anot G. W. F. Hegelio, pasaulio vidinė ontologinė struktūra yra teleologinė, bet teleologinis aiškinimas tinka ne atskiriems pasaulio reiškiniams, bet visumai, pasak jo, pasaulis rutuliojasi absoliučios idėjos link.
Teleologinės idėjos biologijos moksluose
19 amžiaus pabaigoje biologijos moksluose teleologija atgimė vitalizmo (H. Drieschas ir kiti) pavidalu. Vitalizmas atskleidė mechanistinio požiūrio į biologinį organizmą nepagrįstumą, skatino organizmą suprasti kaip vientisą ir tikslingą. Šiuolaikinėje filosofijoje ginčijamasi, ar biologinius procesus galima paaiškinti tik fizikos ir chemijos terminais, nenaudojant teleologijos sampratos.