televzijos knas Lietuvojè. Lietuvos televizijoje 1961 sukurti pirmieji dokumentiniai filmai buities, gamybos temomis: Brolybės ugnys, Ūkanotas rytas (abiejų režisierius A. Marcinkus), Grožio paslaptys (režisierius J. Ruzgas), Švyturys (režisierė G. Dauguvietytė). Pirmieji vaidybiniai televizijos filmai – Beržai svyruokliai (1963, režisierius V. Gruodis), Du mažame miestelyje (1965, režisierius B. Bratkauskas). 1968 įkurtas kūrybinis susivienijimas Telefilmas (dabar Lietuvos televizijos Filmų studija). Televizijos dokumentinių kino filmų sukūrė režisieriai V. Gruodis (Dzūkijos žemėje 1967, Ir per amžių amžius... 1975), A. Marcinkus (Ką pasakoja žiburiai 1967, Mes – Lietuva 1968, Jūros spalvos 1973), K. Musnickas (Pradėsim nuo puodynių 1968, Alum lijo 1969, Muzikantai 1970), V. Puplauskis (Darbas 1971, Kelias 1972, Pasiilgom arklio 1983), R. Smetona (Kasdien ir visą gyvenimą 1976, Stasys Krasauskas: Mintys balsu 1979). Formos įvairove (filmai koncertai, filmai portretai, filmai operos, ekranizacijos) pasižymėjo režisierės J. Janulevičiūtės muzikiniai dokumentiniai (Beatričė 1967, Balys Dvarionas 1971, Pašėlęs gegužis 1978) ir vaidybiniai (Žmogaus balsas 1979, pagal F. Poulenco operą, Eglė 1981, pagal S. Nėrį) filmai. Ideologizuotų istorinių filmų sukūrė režisierius V. Dabašinskas (tetralogija Rytmečio vėliavos 1973, Vėliavos audroje 1975, Keturi 1976, Darbymečio vėliavos 1977). Sovietinė ideologija ryškiausiai atsispindėjo dokumentinių filmų cikluose (Kovų ir pergalių metai 7 filmai 1980, Tėvynei pašaukus 5 filmai 1985), sukurtuose politinių įvykių sukaktims pažymėti. 1961–65 televizijoje dirbo ir savitų dokumentinių filmų sukūrė režisierius P. Abukevičius (Man 22 1962, Iš dainų atskridę paukščiai 1963), debiutavo režisierius H. Šablevičius (Moteriški žaidimai, Altajaus montažas, abu 1969, Provincijos beieškant 1971), pirmuosius maištingus, jaunatviškos dvasios filmus sukūrė režisierius E. Zubavičius (Studentai, studentai... 1975, Dar kartą apie laimę 1977); vėliau jie perėjo dirbti į kino studiją. 9 dešimtmetyje atėjo nauja televizijos režisierių karta: Petras Savickis (Anykščiai 1983, Trispalvė Atlante 1989), J. Javaitis (Nieko kito nemoku 1988, apie režisierių E. Nekrošių, Jonas Jurašas: Nebaigti klavyrai 1990), Ramunė Kudzmanaitė (Teka saulė vakaran 1990, San Francisco kino festivalio prizas).
Vaidybinių filmų televizijoje sukūrė Lietuvos kino studijos režisieriai A. Žebriūnas (Mirtis ir vyšnios medis 1968, pagal H. E. Batesą), V. Žalakevičius (Visa teisybė apie Kolumbą 1970). Režisierius B. Bratkauskas sukūrė pirmąjį daugiaserijinį (4 serijų) ir vieną populiariausių televizijos filmų Tadas Blinda (1973). Vėliau daugiausia kurtos lietuvių literatūros kūrinių videoekranizacijos, jos padėjo populiarinti nacionalinę literatūrą ir skyrė televizijos kiną nuo Lietuvos kino studijos filmų (tuo metu daugiausia užsienio literatūros ekranizacijų). Žymiausius televizijos vaidybinius filmus sukūrė režisieriai V. Bačiulis (Kaimynai 1979, pagal J. Paukštelį, Benjaminas Kordušas 1986, pagal J. Marcinkevičių), B. Bratkauskas (Dičiaus karjera 1980, pagal T. Tilvytį), B. Talačka (Raudonmedžio rojus 5 serijos 1981, pagal V. Sirijos Girą, Žalčio karūna / M. K. Čiurlionis 1986), A. Araminas (Vestuvės girioje 1984), K. Musnickas (Gyvenimas po klevu 1988, pagal R. Granauską). Jų filmams būdinga dramatiški dialogai, geras aktorių ansamblis, raiškūs stambūs planai.
režisieriaus B. Bratkausko televizijos filmo Tadas Blinda kadras (1973; iš kairės: Tadas Blinda – V. Tomkus, Čigonas – B. Barauskas)
Iki 1990 Lietuvos televizijoje sukurta apie 400 vaidybinių, dokumentinių ir muzikinių filmų. Didžioji dalis televizijos filmų – 16 mm kino juostoje nufilmuoti dokumentiniai filmai (vadinamosios kino apybraižos), videofilmai – buvo kuriami savarankiškai, nekontroliuojant Valstybiniam kinematografijos komitetui Maskvoje. 8 dešimtmečio viduryje–9 dešimtmetyje televizijos vaidybinių filmų (daugiausia užsienio rašytojų ekranizacijų) SSRS Centrinės televizijos užsakymu sukurta Lietuvos kino studijoje.
1990 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Lietuvos televizijos vaidybiniame kine kurį laiką vyravo ekranizacijos: režisieriaus V. Babaliausko filmų ciklas pagal Č. Grincevičiaus apsakymus Vilniaus laikrodis (1992), Angelų prašymas (1993), Vidurnakčio vargonai (1995), E. Kästnerio romanais pagrįsti režisierės K. Gudonytės filmai vaikams Dvynukės (1994), Dvynukės ir dvynukai (1996), Dvynukės ir močiutės (2001), Valentina (1995, pagal A. Vaičiulaitį). Televizijos vaidybinių filmų sukūrė kino režisierius A. Puipa (Procesas 1994, pagal F. Kafką, Žaibo nušviesti 1995, J. Skablauskaitės, P. ir P. Dirgėlų apsakymų motyvais), jis šmaikščiai interpretavo lietuvių liaudies sakmes trumpametražiame filme Velnio išvarymas iš Mykolų kaimo (1996). 1995 režisieriai A. Einikytė ir V. Lekavičius sukūrė veiksmo filmą parodiją Tamangai (5 serijos).
Televizijos kino raidai įtakos turėjo pasikeitusi po nepriklausomybės atkūrimo televizijos situacija: įsteigta daugiau televizijos kanalų, paplito palydovinė, kabelinė televizija. Pagausėjo perkamų iš kitų televizijų serialų, kurie paskatino ir Lietuvoje imtis panašios kūrybos. 1993 Lietuvos televizijoje pradėtas rodyti daugiaserijinis filmas Giminės (40 serijų 1993–97, režisierius S. Vosylius), kuriame vaidino aktoriai R. Arbačiauskaitė, I. Balsytė, G. Girdvainis, D. Juronytė, R. Karvelis, V. Mainelytė, A. Šurna, V. Tomkus, L. Zelčius ir kiti. Šio serialo populiarumą lėmė literatūroje ir kine dažna šeimos sagos forma, kuri per vienos giminės likimus pavaizdavo Lietuvos gyvenimo aktualijas, t. p. operatoriaus J. Gursko, kompozitoriaus T. Leiburo, scenaristo B. Bušmos meistriškumas. 1998–2000 serialas tęstas pavadinimais Atžalos (16 serijų), Giminės ir... (5 serijos). Serialus pradėjo rodyti ir kitos televizijos: šeimyninės dramos Viltys ir vilionės (25 serijos 1999–2000, režisierius V. Sarapinas, TV 3), Nekviesta meilė (2007–09, režisierius A. Šlepikas, LNK), socialinio politinio pobūdžio serialas Gedimino 11 (55 serijos 2001, režisierius R. Banionis, Baltijos televizija). Komiškų serialų (Kaimynai 41 serija 1999–2002, Kareiviški batai 21 serija 2002, abu rodė LNK) sukūrė A. Zakarauskas (tikroji pavardė Orlauskas, ir scenarijaus autorius, prodiuseris, aktorius). 1990–2007 Lietuvoje sukurta apie 20 televizijos serialų (juos sudaro 20–50 serijų).
Pakito televizijos dokumentinių filmų tematika: pradėta gilintis į draustas temas (rezistencinių kovų, išeivijos, tremties, disidentų ir Bažnyčios persekiojimo), įamžinta Sąjūdis ir jo veikėjai. Lietuvos televizijos režisierius B. Talačka sukūrė dokumentinį filmą apie Sausio tryliktosios įvykius Okupuoti, bet nenutildyti (1991), vėliau šią temą pratęsė režisieriai D. Keturakytė, V. Puplauskis. Jis sukūrė ir kitų aktualios tematikos dokumentinių filmų: Vardan tiesos (1992; Katalikų Bažnyčios istorija Lietuvoje), Ramybė jums (1993; apie popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą Lietuvoje), Atgimimo kronika (1997). Režisierius E. Zubavičius daugiausia kūrė istorinius dokumentinius filmus apie partizanus (Gyvenimas mirties rate 1994, Partizanės 1995, Skeveldros 1997). Filmų portretų sukūrė režisierius J. Sabolius (Garibaldžio tyla, apie K. Bajerčių, Lemties kilpa, apie R. A. Stankevičių; abu 1994, Ketvirtasis prezidentas 1995, apie J. Žemaitį), filmų apie menininkus – režisierė Ramunė Kudzmanaitė (Agrastų vynas, arba Filmas apie Justiną Mikutį 1991, Akimirkos su Jonu Meku 1995), Petras Savickis (Juozas Miltinis. Atominės akimirkos 1996, Juozas Miltinis. Tolesnis atomo skaldymas 1997), E. M. Juozapavičiūtė (Eime pasivaikščioti su Antanu Rekašiumi 1998, Prahos, Sofijos televizijos filmų festivalių prizai). Dokumentinių filmų sukūrė ir vaidybinio kino režisierius V. Bačiulis (Sveikas, pone Andrė 1999, apie É. F. André suprojektuotus parkus Lietuvoje, Tėvas ir sūnus 2001, apie tėvą Jurgį Baltrušaitį ir sūnų Jurgį Baltrušaitį).
režisierės J. Lapinskaitės televizijos filmo Iš avinėlių gyvenimo kadras (1998)
Kino ir televizijos režisierės J. Lapinskaitės savito stiliaus filmai (Iš skruzdėlių gyvenimo 1994, Monte Carlo, Baro, Juodkalnija, kino festivalių prizai, abu 1995, Iš elfų gyvenimo 1996, Bornholmo, Baro, abu 1996, Pärnu dokumentinių ir antropologinių filmų festivalio, Monte Carlo kino festivalio, abu 1997, prizai) dažnai turi ir vaidybinio, ir dokumentinio kino bruožų. Žymesni televizijos operatoriai: J. Botyrius, V. Eidukas, Z. P. Gružinskas, A. Juknevičius, J. Marcinkevičius, V. Montvila, R. Tamariūnas. Per LNK rodytas režisierių V. Damaševičiaus ir J. Matonio dokumentinių kino apybraižų ciklas Menininkų portretai (kuriamas nuo 1994, iki 2007 sukurta apie 100 filmų), žurnalistės G. Sviderskytės ir istoriko A. Anušausko pirmasis istorinės dokumentikos serialas XX amžiaus slaptieji archyvai (kuriamas nuo 2006, iki 2007 sukurti 8 filmai).
L: S. Valiulis Mažojo ekrano filmai / Lietuvių kino menas šiandien Vilnius 1981; L. Tapinas Lietuvos kinematografininkai Vilnius 1986; Lietuvos televizija 1957–2017: Faktai. Kūrėjai. Laidos Vilnius 2017.
1158