televizijos plėtra Lietuvoje

Vilniaus televizijos bokšto maketas

Vilniaus televizijos bokštas

televzijos plėtrà Lietuvojè

Pirmosios Lietuvos televizijos stotys

Pirmoji televizijos laida Lietuvoje transliuota 1957 04 30 iš Vilniaus televizijos stoties Simono Konarskio gatvėje. Stoties kompleksą sudarė 190 m aukščio metalinis bokštas, techninis ir pagalbiniai pastatai, kuriuose buvo įrengtos studijos, kino ir centrinė aparatinės. Siųstuvų salėje buvo sumontuota 15 kW galios televizijos siųstuvas TTR 15/7,5 ir du po keturių kilovatų galingumo trumpųjų bangų radijo siųstuvai DOŽD-2. Televizijos laidos transliuotos ketvirtuoju kanalu ir buvo matomos Vilniuje bei 30–40 km spinduliu aplink Vilnių.

1958 Kaune, tuometinės Radijo gamyklos bokšte (dabartinis Kristaus Prisikėlimo bažnyčios bokštas), buvo pastatytas 100 W galios retransliatorius TRSO-100 (transliavo devintuoju kanalu). Mažesnės galios retransliatorius įrengtas Kėdainiuose. 1959 mažos galios retransliatoriai įrengti Panevėžyje ir Druskininkuose, 1960 – Klaipėdoje, 1962 – Šiauliuose. Per retransliatorius perduodamo vaizdo kokybė ne visada buvo gera, todėl vaizdo kokybei gerinti buvo pradėtos statyti radiorelinės stotys.

1960 07 21 baigta statyti Kauno televizijos stotis Žaliakalnyje. Čia buvo sumontuotas 5 kW galingumo siųstuvas TV331, transliuojantis programą devintuoju kanalu. Iki 1961 vidurio, kai baigta statyti radiorelinė linija, programa buvo priimama iš eterio. Giruliuose buvo pastatyta televizijos stotis su metaliniu 190 m aukščio bokštu ir techniniu pastatu. Įrengus radiorelinę liniją Vilnius–Kaunas–Klaipėda, 1961 12 27 mažo galingumo siųstuvu Klaipėdoje pradėta transliuoti Lietuvos televizijos programa. 1961 01 22 pradėjo veikti (aštuntuoju kanalu transliuojantis) galingas siųstuvas IGLA. Transliuojamą programą buvo galima priimti iki 50 km atstumu.

Pastačius radiorelinę liniją Maskva–Vilnius–Ryga Lietuvoje pradėta transliuoti SSRS centrinės televizijos programa (pirmoji laida – 1961 04 apie kosmonauto J. Gagarino sutikimą Maskvoje). Kai kurios šios televizijos laidos transliuotos per Lietuvos televizijos siųstuvus. Šiaulių televizijos stotis buvo pastatyta Lieporių gatvėje – įrengta radiorelinės linijos Leningradas–Ryga–Vilnius–Maskva tarpinė stotis (techninis pastatas, 90 m aukščio metalinis stiebas, pagalbiniai įrenginiai), sumontuotas 5 kW galingumo siųstuvas IGLA, transliuojantis vienuoliktuoju kanalu, t. p. du ultratrumpųjų bangų siųstuvai. Pirmoji laida transliuota 1962 08 18.

Pirmosios Lietuvos televizijos stotys buvo skirtos vienai programai transliuoti, ne visose stotyse buvo vietos antram siųstuvui pastatyti, radiorelinė linija Vilnius–Kaunas–Klaipėda turėjo tik vieną kanalą televizijos laidoms perduoti, todėl pradėti televizijos stočių ir radiorelinių linijų rekonstrukcijos ir išplėtimo darbai. Centrinės televizijos laidos pradėtos nuolat transliuoti 1962 pradžioje Vilniuje, 1963 Kaune, 1964 Šiauliuose, 1967 Klaipėdoje. Iš pradžių programa į Kauną ir Šiaulius buvo perduodama per sąjunginę radiorelinę liniją (Maskva–Vilnius–Ryga), todėl jai esant užimtai buvo nutraukiamas Lietuvos televizijos laidų transliavimas. 1970 pastatyta galinga televizijos stotis Viešintose (dvyliktojo kanalo 5 kW galios siųstuvas), mažo galingumo retransliatoriai Tauragėje ir Raseiniuose, radiorelinė linija Vilnius–Utena–Viešintos (vėliau pratęsta iki Klaipėdos).

Televizijos modernizacija 20 a. 8–9 dešimtmečiais

1974 pradėta naujos Vilniaus radijo ir televizijos stoties statyba Karoliniškėse. Stoties kompleksą sudaro 190 m aukščio gelžbetoninis bokštas su 136 m aukščio metaline antenine dalimi (bendras bokšto aukštis – 326,47 m; paveikslas). Gelžbetoninėje bokšto dalyje įrengtos aparatinės, jose sumontuoti 3 galingi televizijos ir 4 ultratrumpųjų bangų radijo siųstuvai, radiorelinės linijos centrinė stotis. 165 m aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė ir kavinė. Bokštą projektavo Valstybinis sąjunginis ryšių projektavimo institutas (Maskva), administracinį pastatą, inžinerinius tinklus – Miestų statybos projektavimo institutas (Vilnius). Stotis baigta statyti 1980 pabaigoje. Nuo 1975 pradėtos reguliarios spalvotos televizijos transliacijos.

20 a. 9 dešimtmetyje aikštelėse už miesto ribų pagal tipinius projektus pastatytos Kauno (Juragiuose), Šiaulių (Bubiuose), t. p. naujos Tauragės, Visagino, Druskininkų radijo ir televizijos stotys. Šių stočių kompleksą sudaro metalinis 250 m aukščio anteninis stiebas, techninis pastatas, kuriame galima sumontuoti keturis galingus televizijos ir keturis ultratrumpųjų bangų radijo siųstuvus, radiorelinės linijos stotį.

Televizija nepriklausomoje Lietuvoje po 1990 metų

2003 pabaigoje Lietuvos radijo ir televizijos centras pradėjo transliuoti televizijos programas skaitmeniniu formatu. 2006 Vilniuje televizijos programos pradėtos transliuoti antžeminės skaitmeninės televizijos siųstuvais (jais galima perduoti iki 40 televizijos programų). 2007 Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio stotyse įrengti skaitmeninės televizijos siųstuvai. 2007 Lietuvoje veikė daugiau kaip 140 įvairaus galingumo televizijos siųstuvų. 2012 10 29 visoje šalies teritorijoje išjungta analoginė televizija. 2014 pradėjo veikti pirmasis nacionalinis aukštos raiškos (anglų kalba high definition, HD) televizijos kanalas Lietuvoje – LRT HD.

2079

92

-televizija; -Lietuvos televizija; -televizija Lietuvoje; -Vilniaus televizijos stotis; -Vilniaus radijo ir televizijos stotis; -Vilniaus televizijos bokštas