televzorių gamýba
Istorija
Pirmąjį veikiantį elektromechaninį televizorių 1926 sukūrė Didžiosios Britanijos inžinierius Johnas Logie Bairdas. 1928–34 elektromechaninius televizorius pramoniniu būdu gamino Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir SSRS, bet jų buvo nedaug (pvz., Didžiojoje Britanijoje 1930–33 parduota apie 1000).
20 a. 3 dešimtmečio pabaigoje V. Zworykinas (Rusijos išradėjas, emigravęs į Jungtines Amerikos Valstijas) sukūrė televizijos signalo perdavimo ir priėmimo katodinių spindulių vamzdžiais sistemą, kuri vėliau tapo elektroninių televizorių technologijos pagrindu. Pramoniniu būdu pirmuosius elektroninius televizorius (nespalvotuosius) 1934 pradėjo gaminti Vokietijos bendrovė Telefunken. Iki Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje jų pagaminta apie 1600, Didžiojoje Britanijoje – apie 19 000, Jungtinėse Amerikos Valstijose (iki 1942) – daugiau kaip 7000.
Po karo Jungtinių Amerikos Valstijų radioelektronikos pramonė, netekusi karinių užsakymų, persiorientavo gaminti daugiausia televizorius; 1947–53 televizorių skaičius šalyje padidėjo nuo 180 000 iki 28 mln., 1946 juos turėjo tik 0,5 %, 1954 – 55,7 %, o 1962 – 90 % namų ūkių. 1953 Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovė Radio Corporation of America pradėjo gaminti pirmuosius spalvotuosius televizorius.
Televizorių gamyba 21 amžiuje
21 a. nespalvotieji televizoriai beveik negaminami. 2018 pasaulyje parduota 221 mln. televizorių, daugiausia gamino Kinija, Japonija, Pietų Korėja, Turkija, Lenkija, Brazilija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Vengrija, Slovakija, Malaizija, Indija, Tailandas, Rusija, Didžioji Britanija. Didžiausios bendrovės: Samsung Group (2019 užėmė daugiau kaip 20 % pasaulinės rinkos), LG Electronics (abi Pietų Korėja, 12 %), Sony Corporation (Japonija, 7 %), Hisense, TCL Corporation, Skyworth (visos trys Kinija), Panasonic Corporation, Toshiba Corporation, Sharp (visos trys Japonija), Vizio (Jungtinės Amerikos Valstijos), Philips (Olandija).
nespalvoto vaizdo televizorius Šilelis 405D–1 (20 a. 9 dešimtmetis)
Lietuvoje
Lietuvoje pirmieji televizoriai (SSRS gamybos KVN49) atsirado 1955. 1960 Lietuvos gyventojai turėjo daugiau kaip 21 000, 1970 – daugiau kaip 447 000, 1975 – daugiau kaip 671 000, 1986 – daugiau kaip 1 200 000 televizorių.
20 a. 7–8 dešimtmečiais susikūrė stipri televizorių gamybos pramonė. Šiaulių televizorių gamykla (įkurta 1961) gamino stacionariuosius televizorius (1963–68 – Tempas, nuo 1968 – Tauras), Kauno radijo gamykla (įkurta 1956) – portatyvinius (nešiojamuosius) mažų gabaritų televizorius Šilelis (nuo 1973), jie turėjo didelę paklausą SSRS, buvo eksportuojami į daugiau kaip 30 užsienio šalių. Kauno radijo gamykla t. p. gamino didelę dalį SSRS metrinio ir decimetrinio diapazonų ir visabangių televizijos kanalų selektorių, 1984 juos eksportavo į 19 šalių televizorių gamyklas. 1978 abi gamyklos pradėjo gaminti ir spalvotuosius televizorius. 1986 Šiaulių televizorių gamykla pagamino daugiau kaip 454 000, Kauno radijo gamykla – daugiau kaip 178 000 televizorių. Kompleksinius mazgus ir detales SSRS televizorių pramonei tiekė Vilniaus radijo komponentų gamykla (funkcinius blokus), Panevėžio gamykla Ekranas (kineskopus).
Atkūrus nepriklausomybę Kauno radijo gamykla bankrutavo 1995, Ekranas – 2006. Šiaulių televizorių gamyklos veiklą tęsė bendrovė Šiaulių tauro televizoriai (2006–08 kasmet gamino daugiau kaip 1 mln. televizorių Tauras, užėmė apie 3 % Europos kineskopinių televizorių rinkos; 2015 bankrutavo). 2004–18 televizorius (iki 15 000 per mėnesį) pagal Pietų Korėjos, Malaizijos, Kinijos, Rusijos gamintojų ir Lietuvos prekybos centrų užsakymus surinko Šiaulių bendrovė Banga Electronics (2019 bankrutavo). Skaitmeninės televizijos priedėlius kuria ir gamina Kauno bendrovė Selteka.
radijo technikos pramonė. LIETUVOJE
-televizorius