telomerãzė, fermentas ribonukleoproteinas, pasižymintis atvirkštinės transkriptazės aktyvumu ir specifiškai prijungiantis pasikartojančias deoksiribonukleorūgšties (DNR) sekas prie telomerų. Telomerazę sudaro polipeptidinė grandinė ir ribonukleorūgštis (RNR), komplementari telomerinei sekai. Telomerazė randama visuose žmogaus embriono audiniuose ir odos epitelio ląstelėse.
Telomerazės genas veiklus generatyvinėse ląstelėse, daugelyje somatinių – neveiklus (todėl po kiekvieno šių ląstelių dalijimosi telomerų galai trumpėja), vėžinėse ląstelėse – suaktyvėja. Manoma, padidėjęs telomerazės aktyvumas skatina ląsteles proliferuoti. Telomerazė yra vėžio žymuo ir prognostinis rodiklis. Telomerazės slopikliai bandomi naudoti kaip priešvėžiniai vaistai.
1984 telomerazę atrado E. H. Blackburn, C. W. Greider, jos kartu suJ. W. Szostaku (visi Jungtinės Amerikos Valstijos) 2009 gavo Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją už telomerazės funkcijos išaiškinimą ląstelės senėjimo ir vėžinio proceso mechanizmuose.
3060