Telšių apskritis

Telši apskrits yra Lietuvos šiaurės vakaruose. Vakaruose ribojasi su Klaipėdos apskritimi, pietuose – su Tauragės apskritimi, rytuose – su Šiaulių apskritimi. Šiaurėje Telšių apskritis ribojasi su Latvija. Plotas 4350 km² (6,7 % Lietuvos teritorijos; pagal plotą mažiausia apskritis Lietuvoje). 133 376 gyventojai (2021; 4,9 % Lietuvos gyventojų). Centras – Telšiai.

Apskričiai priklauso 4 savivaldybės: Mažeikių rajono savivaldybė, Plungės rajono savivaldybė, Telšių rajono savivaldybė ir Rietavo savivaldybė. 7 miestai, 937 kaimai. 97,4 % apskrities gyventojų yra lietuviai, 1,5 % – rusai, 0,2 % – baltarusiai, 0,2 % – ukrainiečiai, yra latvių, lenkų ir kitų. Miesto gyventojų 59,0 %. Gyventojų vidutinis tankis 30,8 žm./km². Tankiausiai gyvenamos Mažeikių rajono, rečiausiai – Rietavo savivaldybių teritorijos. 86,2 % Telšių apskrities gyventojų yra katalikai, 0,9 % – stačiatikiai, 0,2 % – evangelikai liuteronai. Diduma Telšių apskrities teritorijos yra Žemaičių aukštumoje. Vakaruose plyti Vakarų Žemaičių plynaukštė, rytuose – dalis Rytų Žemaičių plynaukštės, šiaurėje – Ventos vidurupio lyguma, šiaurės vakaruose įsiterpia Vakarų Kuršo aukštumos pakraštys. Telšių apskrities aukščiausia vieta – Šatrijos kalva (229,11 m, Telšių rajono savivaldybės teritorijoje).

Telšių apskrities herbas

Didžiausios upės – Minijos aukštupys su intakais Sausdravu, Babrungu, Venta su intakais Virvyčia, Varduva, Vadakstimi, Šerkšne, Jūros aukštupys. 43 valstybinės reikšmės ežerai, didžiausi – Platelių, Lūksto, Plinkšių, Masčio. Daugiau kaip 50 valstybinės reikšmės tvenkinių, didžiausias – Juodeikių. Dirvožemiai daugiausia išplautžemiai, balkšvažemiai, šlynžemiai, yra smėlžemių, durpžemių, rudžemių. Miškingumas 36,1 % (miškingiausia yra Rietavo savivaldybės, mažiausiai miškinga – Mažeikių rajono savivaldybės teritorija); didžiausi yra Rietavo, Tryškių, Kulių miškai. Didžiausia pelkė – Reiskių tyras.

Saugomos teritorijos: Žemaitijos nacionalinis parkas, apskričiai priklausančios Salantų regioninio parko, Ventos regioninio parko, Varnių regioninio parko dalys, nedidelė dalis Kamanų rezervato; draustiniai: 3 hidrografiniai, botaninis, botaninis-zoologinis, 2 geomorfologiniai, 3 telmologiniai, 7 kraštovaizdžio, ichtiologinis.

Apskrityje pagaminama 26,0 % Lietuvos pramonės produkcijos. Pramonės svarbiausia šaka – naftos perdirbimas (bendrovė ORLEN Lietuva, iki 2009 Mažeikių nafta). Išplėtota metalo apdirbimo, baldų, statybinių medžiagų, odos, tekstilės ir trikotažo, maisto pramonė. Kasamos durpės (Raudonosios, Jomunčių, Butkų telkiniai), žvyras, smėlis, gaunama nafta. Mažeikių elektrinė, Juodeikių, Renavo, Gondingos, Sukončių hidroelektrinės. Apskričiai tenka 9,9 % Lietuvos užsienio investicijų. Žemės ūkio naudmenos užima 44,0 % apskrities teritorijos (daugiausia Telšių rajono savivaldybės teritorijoje; 82,0 % – ariamoji žemė, 17,0 % – pievos ir natūralios ganyklos, 1,0 % – sodai ir uogynai). Žemės ūkis specializuojasi ir plėtoja augalininkystę, gyvulininkystę, sodininkystę, žemdirbystę.

Telšių apskrities žemėlapis

Per Telšių apskritį eina Šiaulių–Klaipėdos geležinkelis ir plentas, Šiaulių–Mažeikių–Liepojos (Latvija) geležinkelis; Polocko (Baltarusija)–Biržų–Mažeikių naftotiekis (Draugystės naftotiekio atšaka; nuo 2006 nafta netiekiama). Šerkšnėnų aerodromas.

Istorija

Sudaryta 1764 Žemaitijos seniūniją padalijus į 2 dalis. Centras – Telšiai. Plotas: 1897 ir 1914 – 5306, 1917 – 1550, 1923 – 2601, 1939 – 2621, 1943 – 2560, 1949 – 1454 km². 1897 buvo 183 351, 1914 – 216 000, 1917 – 44 005, 1923 – 80 452, 1940 – 97 399 gyventojai. 1775 panaikinta sudarius Šiaulių reparticiją (Šiaulių apskritis), atkurta 1791, Žemaitijos seniūniją padalijus į Raseinių, Šiaulių, Telšių reparticijas. 1791 apskričiai priskirta 11 senųjų (mažųjų) Žemaitijos apskričių: Telšių, Viešvėnų, Patumšių, Platelių, Gandingos, Medingėnų, Žarėnų, Tverų, Šauduvos, Palangos. Iki 1795 priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Žemaitijos seniūnijai, 1795–97 ir 1801–43 Rusijos imperijos Vilniaus, 1797–1801 – Lietuvos, 1843–1915 – Kauno gubernijai, 1915–18 – Oberosto Lietuvos sričiai, 1941–44 – Ostlando Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardai. 1819 Palanga su apylinkėmis atiduota Kuršo gubernijai. 1915–19 Telšių apskrities teritorija buvo sumažėjusi Vokietijos okupacinei valdžiai įsteigus Kretingos ir Sedos apskritis. 1919 buvo 11, 1924 ir 1933 – 9, 1949 – 7 valsčiai, 1950 – 58 apylinkės. 1947 Plungė ir 3 valsčiai perduoti sukurtai Plungės apskričiai. 1949 buvo 1 apskrities pavaldumo miestas (Telšiai), 6 miesteliai. 1950 06 20 apskritis pertvarkyta į Telšių rajoną (Telšių rajono savivaldybė), dalis teritorijos perduota Rietavo (3 apylinkės), Užvenčio (8 apylinkės), Varnių (15 apylinkių) rajonams. Apskritis atkurta 1994 07.

2004 patvirtintas Telšių apskrities herbas. 2010 07 01 panaikinta apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybėms ir ministerijoms, o pati apskritis liko kaip teritorinis vienetas.

1