Telšiai po 1908 gaisro (Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Telšių Didžioji gatvė (apie 1890; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Telšiai 1908 vasarą (Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Telši istòrija
Telšių raida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
Telšiai minimi nuo 1398. 15 a. antroje pusėje minimas Telšių valstybinis dvaras, 1527 – valsčius. 1536–37 ir 1556 įvyko Telšių ir gretimų valsčių valstiečių sukilimai. Telšiai minimi 1529–67 privilegijuotų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų sąraše. 1536 įsteigta katalikų parapija, pastatyta bažnyčia (1602, 1700 perstatyta, 1835 nugriauta), nuo 1612 veikė parapinė mokykla, nuo 1624 – bernardinų vienuolynas (1853 uždarytas). 1674 buvo 42, 1789 – 85, 1797 – 105 dūmai. 1702, 1710, 1780, 1817, 1826, 1833, 1843 (4 kartus), 1852, 1860, 1908, 1910, 1911 Telšiai degė. Nukentėjo per 1700–21 Šiaurės karą, badą ir maro epidemiją (1710 išmirė 2/3 gyventojų). 1721 gavo savaitinio turgaus ir 4 prekymečių privilegiją, 1791 – Magdeburgo teisę. 1738 gyveno 36 šeimos (21 – žydų). Nuo 1764 čia veikė žemės ir pilies teismai. 1793 iš Kretingos į Telšius atkelta triklasė mokykla (1803 išplėsta iki 6 klasių; 1822 mokėsi 422 mokiniai). 1764–75, 1791–1950 ir nuo 1994 – Telšių apskrities centras.
Telšių herbas
Rusijos valdymo laikai
Telšiai (apie 1890; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
1795–96 cechams priklausė 57 amatininkai. 18 a. pabaigoje veikė pašto stotis, 1798 įsteigta vaistinė. Nukentėjo per prancūzmetį. 1818 įsteigta evangelikų liuteronų bažnyčia. 1830–1831 sukilimo ir 1863–1864 sukilimo Lietuvoje vienas centrų. 1840 įsteigta stačiatikių parapija, 1864–67 pastatyta cerkvė (1935 perėmė katalikai, 1935–38 pastatyta nauja). 1841 buvo 14 gatvių, 29 krautuvės. 1849 pradėjo veikti valdinė žydų, 1864 – mergaičių mokyklos. 19 a. viduryje pastatyta pirmoji sinagoga (19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje jų buvo 4). 1845 atidaryta miesto ligoninė, 1872 – degtukų fabrikas, 1876 – žemės ūkio kredito draugija, 1880 – spaustuvė. 1873–1940 Telšiuose veikė viena didžiausių pasaulyje ješivų (1936 buvo 440 studentų). 1905 įvyko streikų ir demonstracijų. 1907 pradėti organizuoti lietuviški vakarai, įkurtas scenos mėgėjų būrelis. 1911 veikė 12 pramonės įmonių (57 darbininkai). 1913 pastatytas kino teatras. 1916–40 veikė draugija Kanklės.
Nepriklausomos Lietuvos metai (1918–40)
1921 įsteigta žydų, 1922–30 veikė lietuvių mokytojų seminarija (atkurta 1944; 1949–57 – pedagoginė mokykla). 1926 įkurta Telšių vyskupija; 1927 – Telšių kunigų seminarija. 1924–26 nutiestas Telšių–Kužių, 1930–32 – Telšių–Kretingos geležinkelis. 1931 Telšiai gavo I eilės miesto teises. Ėjo savaitraščiai Žemaičių prietelius (1925–40), Žemaitis (1925–33). 1941–49 veikė Žemaičių teatras.
Nacių ir sovietų okupacija
1941 06 prie Telšių per Rainių žudynes SSRS kariuomenė ir represinės institucijos sušaudė 76 Telšių kalėjimo politinius kalinius. 1941 07 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Rainiuose sušaudyta 840 (kitais duomenimis, 1200–1500) Telšių apskrities žydų vyrų, 1941 08–09 Geruliuose (prie Telšių) ir 1941 12 Rainiuose nužudyta apie 2000 (kitais duomenimis, 3000–4000) žydžių moterų ir vaikų. 1945–53 apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanai.
1991 patvirtintas Telšių herbas.
Gyventojų skaičiaus kaita
1804 buvo 641, 1811 – 1061, 1840 – 3585, 1861 – 5832, 1897 – 6205 (3088 – žydai), 1923 – 4691, 1959 – 13 500, 1970 – 20 200, 1979 – 26 369, 1989 – 33 351, 2001 – 31 460, 2011 – 25 540, 2021 – 22 642 gyventojai.
-Telšiai