tembras
tebras (pranc. timbre < gr. tympanon – būgnas), kalbotyroje klausa suvokiama garso kokybė, kurią lemia kalbos padargų padėtis. Balsių tembro aukštis priklauso nuo burnos rezonatoriaus – tariant užpakalinės eilės balsius burnos ertmė didelė, rezonuoja žemu tembru, tariant priešakinius balsius sumažėja balso rezonatorius ir garsai skamba aukštesniu tembru. Lietuvių kalboje priešakinės eilės balsiai [i·, i, ė·, e·, e] suvokiami kaip aukšto tembro, o užpakalinės eilės [u·, u, o·, a·, a] – kaip žemo. Priebalsių tembro aukštis priklauso nuo jų palatališkumo (minkštumo): visi minkštieji priebalsiai yra aukšto tembro, o kietieji – žemo.
905