tepas (it. tempo < lot. tempus – laikas), muzikos judėjimo greitis – metrinių vienetų sekos dažnis. Tempas lemia atliekamo muzikos kūrinio absoliutųjį greitį. Tempas priklauso nuo kultūrinės tradicijos, epochos, muzikos charakterio, muzikos atlikėjo techninių ir emocinių savybių. Tempas būna pastovus ir kintamas. Pastovus tempas būdingesnis šokių muzikai. Tempas žymimas kūrinio pradžioje dažniausiai itališkais terminais (nuo 17 amžiaus). Dažnai vartojami tempai: lėtieji – largo, lento adagio, vidutiniai – andante, moderato, greiti – allegro, vivo (vivace), presto. Priesaga ‑issimo reiškia aukštesnį (presto – prestissimo), ‑etto, ‑ino – žemesnį laipsnį (allegro – allegretto, andante – andantino). Vartojami ir papildomi, sustiprinantys – molto (labai) ar susilpninantys – ma non troppo (ne itin) pagrindines reikšmes žodžiai. Tempo tikslias nuorodas žymi metronomas. Tempo tikslumas atliekant kūrinį labai svarbus, bet kai kurie stiliai (pvz., romantinis) susiję su tam tikrais tempo bangavimais (itališkai rubato). Nuosekliam tempo greitėjimui ar lėtėjimui žymėti vartojami accelerando, stringendo, rallentando, ritenuto, ritardando, netikėtam pagreitinimui – più mosso, stretto, lėtinimui – meno mosso terminai. Į pradinį tempą grąžinti vartojamos nuorodos tempo primo, L’istesso tempo, tempo del comincio, į tik ką buvusį – tempo precedente. Dvigubai greitesniam tempui žymėti vartojamas doppio movimento terminas, doppio tempo nuoroda reikalauja dvigubai pailginti kiekvienos takto dalies trukmę. Siekiant meninės raiškos tam tikri tempo nelygumai pastebimi atliekant frazes, pasažus (agogika). Kartais tempas nenurodomas, o tik būna pažymima, per kiek sekundžių reikia atlikti tam tikrą frazę. Leidžiant ankstesnių epochų kūrinių natų rankraščius be tempo nuorodų jas pažymi redaktoriai.
335