temperatūros inversija atmosferoje

temperatros invesija atmosfèroje, invesija (lot. inversio – apvertimas, perstatymas), vietinis oro temperatūros didėjimas tam tikrame atmosferos sluoksnyje kylant aukštyn. Troposferoje oro temperatūra kylant aukštyn paprastai krinta po 6 °C kas 1 km, bet tam tikromis sąlygomis kai kuriuose jos sluoksniuose susidaro inversija – kylant aukštyn oro temperatūra didėja. Stratosferoje ir termosferoje temperatūra kylant aukštyn didėja nuolat ir nelaikoma temperatūros inversija atmosferoje. Pagal inversijos sluoksnio apatinės ribos aukštį skiriama priežeminė (sluoksnis prasideda nuo paklotinio paviršiaus) ir pakilioji (apatinė riba yra virš paviršiaus) temperatūros inversija atmosferoje. Pagal susidarymo sąlygas skiriama terminė (spindulinio atvėsimo ir advekcinė) ir dinaminė (nusėdimo, turbulencinė ir frontinė) temperatūros inversija atmosferoje. Inversijos gali susidaryti ir vykstant keliems formavimosi procesams vienu metu. Spindulinio atvėsimo priežeminė temperatūros inversija atmosferoje susidaro dėl paklotinio paviršiaus atvėsimo, kai spinduliuotės balansas yra neigiamas. Vidutinėse platumose žiemą ir tirpstant sniegui pavasarį temperatūros inversija atmosferoje gali laikytis visą parą, kitu metų laiku – giedromis naktimis. Inversijos sluoksnio storis – nuo keliasdešimt iki kelių šimtų metrų. Temperatūros skirtumas tarp inversijos sluoksnio apačios ir viršaus – nuo kelių (vasarą) iki 10–20 °C (žiemą). Atvėsusiam tankesniam orui sutekėjus į reljefo įdubas susidaro spindulinio atvėsimo orografinė temperatūros inversija atmosferoje. Advekcinė temperatūros inversija atmosferoje susidaro šilto oro advekcijos metu, dažniausiai žiemą santykinai šiltam jūriniam orui užslinkus ant atvėsusio sausumos paklotinio paviršiaus (priežeminė temperatūros inversija atmosferoje); gali susidaryti ir laisvojoje atmosferoje (pakilioji temperatūros inversija atmosferoje). Kartu vykstant ir spinduliniam priežemio sluoksnio vėsimui formuojasi spindulinio atvėsimo ir advekcinė temperatūros inversija atmosferoje. Temperatūros skirtumas siekia kelis °C. Turbulencinė temperatūros inversija atmosferoje susidaro dėl smarkaus turbulencinio oro maišymosi (priežemio sluoksnyje, debesyse, atmosferos sraujymėse), kai turbulencinio sluoksnio viršutinė dalis stipriai atvėsta ir tampa šaltesnė nei virš jo esantis nesimaišančio oro sluoksnis. Laisvojoje atmosferoje gali susiformuoti dvi pakiliosios temperatūros inversijos atmosferoje (ties apatine ir viršutine turbulencijos sluoksnio riba). Temperatūros skirtumas – nuo 1 iki kelių °C. Nusėdimo temperatūros inversija atmosferoje formuojasi dideliems oro kiekiams leidžiantis žemyn, susispaudžiant ir adiabatiškai įšylant (dažniausiai vidurinėje troposferoje, aukšto slėgio zonose). Ypač stiprios susidaro žemyninėse vidutinių platumų dalyse žiemą. Temperatūros skirtumas pakiliosios temperatūros inversijos atmosferoje sluoksnyje siekia kelis laipsnius, priežeminės (sustiprinamos paklotinio paviršiaus vėsimo žiemą, inversijos sluoksnis gali siekti 2–4 km) – net iki 20–25 °C. Frontinė temperatūros inversija atmosferoje formuojasi atmosferos frontų siauroje pereinamojoje zonoje (frontiniame paviršiuje), skiriančioje žemiau esantį šaltą orą nuo aukščiau esančio šilto. Temperatūros skirtumas – nuo 1 iki kelių °C. Temperatūros inversijos atmosferoje yra svarbios debesų evoliucijai ir kai kurių kritulių rūšių susidarymui; sulaiko vertikalų oro judėjimą, todėl jų zonose susidaro debesys, priežemio sluoksniuose – rūkas, kaupiasi vandens garai, teršalai. Dėl šviesos refrakcijos inversijos sluoksniuose atsiranda miražų, nuo jų atsispindi radijo bangos.

1163