Tenočtitlãnas (isp. Tenochtitlán), miestas-valstybė, 14–16 a. gyvavęs dabartinio Meksiko vietoje. 15–16 a. actekų valstybės sostinė. Apie miestą žinoma iš 16 a. ispanų aprašymų, 1978–82 ir vėlesnių archeologinių tyrinėjimų.
Didžiosios šventyklos Tenočtitlane griuvėsiai
Įkurtas 1325 Texcoco ežero (nusausintas) saloje. Užėmė 13 km2 plotą, apie 1500 buvo 125 000–200 000 gyventojų (vienas didžiausių to laikotarpio pasaulio miestų). Tenočtitlaną kirto laivuojami kanalai; su žemynu salą jungė 3 plačios dambos su pakeliamaisiais tiltais. Miestas buvo simetriško plano; jį sudarė 4 rajonai, 20 kvartalų. Centre buvo aptvertas šventyklų rajonas (9 ha) su šventyklomis, aukojimo platformomis, šventikų mokyklomis, žaidimų sviediniu aikšte (iš viso apie 45 statinius). Dievams Huicilopočtliui ir Tlalokui skirta Didžioji šventykla (Templo Mayor) buvo 60 m aukščio (actekų architektūra). Greta šventyklų rajono buvo valdovų (Montesumos I, Ašajakatlio, Montesumos II) rūmai su botanikos, zoologijos sodais, akvariumais, maudyklėmis. Gėlas vanduo miestui tiektas 2 akvedukais iš kalnų šaltinių.
gyvatės galva – Didžiosios šventyklos skulptūros fragmentas
1519–21 Tenočtitlaną užėmę ir visiškai sugriovę H. Cortéso vadovaujami ispanų konkistadorai jo vietoje įkūrė Naujosios Ispanijos vicekaralystės administracinį centrą Meksiką.
Tenočtitlano liekanos Meksiko senamiestyje – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1987).