tenrèkiniai (Tenrecidae), vabzdžiaėdžių (Insectivora) būrio žinduolių šeima. 10 genčių, 34 rūšys. Įvairios išvaizdos ir gyvenimo būdo. Paplitę Madagaskare, Centrinėje ir Vakarų Afrikoje įvairiuose biotopuose.
Kūno ilgis 4,3–39 cm, masė 5 g–2,5 kg, uodega 0,5–30 centimetrų. Snukis su ilgomis jautriomis vibrisėmis. Uoslė ir klausa gera, rega silpna. Kailis švelnus minkštas, pilkas arba rudas, kartais dryžuotas, kai kurių – dygliuotas kaip ežio. Dauguma aktyvūs naktį. Minta bestuburiais, augalais, dumbliais, grybais, stambesni tenrekiniai – varliagyviais, ropliais, smulkiais žinduoliais. Nėštumas apie 50–60 dienų. Vieni veda 1–2, kiti – iki 15–20, net 32 jauniklius. Gausiausia ilgauodegių tenrekų (Microgale) gentis (daugiau kaip 20 rūšių), iš jų mažiausias tenrekinis – mažasis ilgauodegis tenrekas (Microgale parvula; Madagaskaro endemikas, gyvena tropiniuose kalnuotų vietovių miškuose). Didžiausias tenrekinis – paprastasis tenrekas, arba beuodegis tenrekas (Tenrec ecaudatus; paplitęs Madagaskare, introdukuotas Komorų ir Seišelių salose). Ūdrinis tenrekas (Potamogale velox) panašus į mažą ūdrą, gyvena Centrinėje Afrikoje prie vandens, minta moliuskais, krabais, žuvimis, varliagyviais.
dryžuotasis tenrekas
Kiti žinomesni Madagaskaro endemikai: ežinis tenrekas (Setifer setosus) panašus į ežį, dryžuotasis tenrekas (Hemicentetes semispinosus), juodas su geltonais, išilgai nugaros, dryžiais.
2005
-tenrekas