tenùtas (it. tenuta < lot. teneo – laikau, valdau), 15–18 a. Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro arba dvarų komplekso vienetas, administruojamas laikytojo.
Atsirado valsčiuose kuriantis didžiojo kunigaikščio dvarams. Iki 16 a. pradžios buvo valstybinis teritorinis vienetas (laikytojas buvo valstybės pareigūnas, jo jurisdikcijai priklausė ir tenute gyvenantys bajorai), vėliau – tik didžiojo kunigaikščio žemių administracinis vienetas (laikytojo jurisdikcijai tepriklausė valstiečiai ir miestelių gyventojai).
15–16 a. laikytojui tekdavo dalis (iki 1/3) iš tenuto gaunamos rentos, vėliau tenutai buvo duodami valdyti už nustatytą metinę pinigų sumą (vadinamąją kvartą), nuomojami arba įkeičiami už skolą.
1101