Teofilija Vaičiūnienė

Vaičinienė Teofilija, Dragnaitė 1899 01 10Aukštakalnis (Varėnos vlsč.) 1995 09 09Vilnius, lietuvių teatro aktorė. Profesionaliojo lietuvių teatro viena kūrėjų.

Išsilavinimas ir teatro veikla

1918–20 Sankt Peterburge mokėsi privačioje Pavelo Gaideburovo vaidybos studijoje, Aleksandros teatro vaidybos mokykloje, vaidino lietuviškuose mėgėjų teatro spektakliuose. 1920–40 Valstybės teatro Kaune, 1940–57 Lietuvos akademinio dramos teatro (iki 1955 veikė įvairiais pavadinimais) Vilniuje aktorė. 1920 12 19 vaidino Kristiną Lietuvių meno kūrėjų draugijos Dramos vaidyklos pirmajame spektaklyje H. Sudermanno Joninės (režisierius J. Vaičkus, spektaklis suvaidintas tik kartą Miesto teatro rūmuose, dabar Kauno muzikinis teatras). Iš viso sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų; vaidino daugiausia režisieriaus B. Dauguviečio spektakliuose (Marytė, Daubienė, Sakalienė – P. Vaičiūno Sudrumsta ramybė 1924, Tuščios pastangos 1926, Naujieji žmonės 1933, Varia – A. Čechovo Vyšnių sodas 1937, Julinka – A. Ostrovskio Pelninga vieta 1938).

Teofilija Vaičiūnienė

Teofilija Vaičiūnienė

T. Vaičiūnienė. Onos vaidmuo (P. Vaičiūno Sulaužytos gėlės 1935, režisierius B. Dauguvietis, dailininkas S. Žukas; Valstybės teatras)

Kiti svarbesni vaidmenys: Rusteikienė (S. Kymantaitės‑Čiurlionienės Aušros sūnūs 1923), Aksiuša (A. Ostrovskio Miškas 1924, abiejų režisierius K. Glinskis), Kirvė (Šarūnas 1929, pagal V. Krėvę), Lilijana (Varpai 1930, pagal Ch. Dickensą, abiejų režisierius A. Oleka‑Žilinskas), Marija (W. Shakespeare’o Dvyliktoji naktis), Ana Andrejevna (N. Gogolio Revizorius, abu 1933, abiejų režisierius M. Čechovas), Cilė, Agnė (P. Vaičiūno Prisikėlimas 1936, režisierius K. Juršys, Aukso gromata 1938, režisieriai B. Dauguvietis, S. Pilka), Zolienė (Marti 1945, pagal Žemaitę), Šližienė (Paskenduolė 1956, pagal A. Vienuolį, abiejų režisierė K. Kymantaitė). Kūrybai būdinga lyrizmas, paprastumas, nuoširdumas, meistriškai sukurti charakteriniai vaidmenys.

Knygos

Parašė atsiminimų knygas Scena ir gyvenimas (1975), Literatūros ir meno pasaulyje (1986).

Apdovanojimai

Gedimino 4 laipsnio ordinas (1935), Gedimino ordino Komadoro kryžius (1994).

1706