teològija (gr. theos – Dievas + gr. logos – mokslas), religinio mokymo, tikėjimo tiesų sisteminis išdėstymas ir aiškinimas. Labiausiai išplėtotas teologijas turi pasaulinės religijos, ypač krikščionybė.
Krikščionių teologija
Krikščionių teologija, kitaip nei religijotyra, nagrinėja Apreiškimą iš tikėjimo, arba konfesinės, perspektyvos ir, kitaip nei religijos filosofija, tikėjimą laiko nagrinėjimo pagrindu, o ne objektu. Teologiją sudaro disciplinų dvi pagrindinės grupės – sisteminė, arba fundamentinė teologija, ir istorinė teologija. Fundamentinei teologijai priklauso teorinės (apologetika, dogmatika, ekleziologija) ir praktinės (moralinė teologija, asketika, pastoracinė teologija, apimanti liturgiką ir jai priklausančias disciplinas) teologijos disciplinos. Istorinei teologijai priskiriama biblistikos įvairios disciplinos (biblinė antropologija, biblinė archeologija, biblinė chronologija, egzegezė), patrologija, Bažnyčios istorija.
Teologijos raida
Teologijos sąvoka atsirado antikoje pradėjus aiškinti ir sisteminti mitus. Apaštališkųjų Tėvų teologija (patristika) daugiausia apėmė Biblijos aiškinimą ir apaštalų paliktos egzegezės plėtojimą.
2 a. krikščionybei vis labiau plintant ėmė plėtotis apologetinė teologija, vieni teologai (Tacianas) atmetė graikų filosofiją ir rėmėsi tik Apreiškimu ir Bažnyčios Tradicija, kiti (Augustinas) bandė derinti filosofiją ir teologiją – pažinti protu tai, kas jau priimta tikėjimu.
Origenas laikomas pirmuoju teologijos sistemintoju. Patristinė teologija labiausiai suklestėjo 3–6 a.; pirmuose septyniuose visuotiniuose Bažnyčios susirinkimuose priimtos svarbiausios krikščionybės dogmos. Viduriniais amžiais daugiausia nagrinėta Šventosios Dvasios ir Eucharistijos teologiniai klausimai. Vienu svarbiausiu scholastinės teologijos atstovų laikomas Tomas Akvinietis, jo sukurta teologijos filosofijos sistema (tomizmas) turėjo įtakos teologijos raidai.
19–20 a. neotomizmas plėtojo Tomo Akviniečio tikėjimo ir proto, religijos ir mokslo dermės sampratą; popiežiaus Leono XIII enciklikoje Aeterni Patris (1879) Tomo Akviniečio filosofija rekomenduojama visai Katalikų Bažnyčiai.
Popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbtoje apaštalinėje konstitucijoje Sapientia Christiana (1979) atsisakyta scholastinės teologijos dėstymo metodikos, pereita prie ieškojimų, tyrinėjimų, lyginimų, akcentuojama, kad katalikybėje svarbiausia yra dogminė teologija (kartu su kristologija ir soteriologija), moralinė, ganytojiškoji teologijos bei asketika ir mistika; teologijoje naudojant logikos, hermeneutikos, istorijos, filosofijos ir kitų mokslų metodus siekiama atskleisti Apreiškimo sampratą ir jo sąlyčius su kitomis pažinimo rūšimis.
Teologija Lietuvoje
teologijos Lietuvoje studijų pradžia siejama su jėzuitų atvykimu į Vilnių ir jų įsteigta kolegija 1570.