teoremà (gr. theōrēma – mokymas, taisyklė), matematikos teiginys, kurio teisingumas yra logiškai įrodytas remiantis anksčiau įrodytomis teoremomis arba aksiomomis. Teorema turi loginę implikacijos formą – jei A, tai B (tokia teorema teigia, kad B yra teisinga tik tada, kai A yra teisinga; A vadinama teoremos prielaida, o B – teoremos išvada). Teoremos įrodymas yra loginis argumentas, rodantis, kad išvada būtinai išplaukia iš prielaidos. Ta pati teorema gali turėti skirtingus įrodymus. Dažnai teorema formuluojama natūralia kalba, nors ją galima užrašyti ir simboline forma. Matematinėje logikoje teorema yra teiginys, vadinamas formule, kuri reiškiama fiksuotoje formalioje sistemoje pagal tos sistemos taisykles. Teoremos būna trivialios (jų įrodymas pakankamai akivaizdus iš apibrėžčių, aksiomų ir kitų teoremų), gilios (jų įrodymas ilgas ir sunkus, reikalaujantis žinių iš labai tolimų suformuluotai teoremai sričių). Teorema gali būti suformuluota labai paprastai, bet būti gili, pvz., Fermat didžioji teorema.
1751