tepehuanai

tepehuãnai, Šiaurės Amerikos indėnų gentis. Gyvena Meksikoje (Chihuahua, Durango, Nayarito valstijose). 21 amžiaus pradžioje iš viso buvo daugiau kaip 250 000 tepehuanų. Kaba tepehuanų (indėnų kalbos), ispanų kalbomis. Tikintieji – katalikai, dalis išpažįsta tradicinius tikėjimus (animizmas, šamanizmas). Svarbiausi tradiciniai verslai – žemdirbystė, maisto rinkimas, medžioklė, gyvulininkystė, amatai (vilnonių diržų ir antklodžių audimas, skrybėlių, krepšių, virvių pynimas, lankų ir strėlių, smuikų gamyba). Tradicinis būstas – vieno kambario rąstinis, lentinis dvišlaičiu stogu namas arba akmeninis, molinis keturšlaičiu šiaudiniu stogu. Vyrų drabužiai – baltos kelnės ir švarkai, vilnoniai diržai (facha), skarelės ant kaklo, baltos keturkampės skarelės (kotensė), rišamos ant šlaunų virš kelnių, moterų – sijonai, ilgos raudonos suknelės, ant galvos raudonos skarelės arba šalikai. Paplitusi ir meksikietiško tipo apranga. Nuo 18 amžiaus tepehuanų teritorija suskirstyta į 6 administracinius rajonus, viename jų gyvena gubernatoriaus skiriamas genties vadas. Rajonuose yra po dvi patrilinijines fratrijas, kurios rengia ceremonijas ir organizuoja darbą. Tepehuanų visuomenės socialinis pagrindas – patrilinijinė didžiosios šeimos bendruomenė. Santuoka egzogaminė, gyvenvietės patrilokalios.