teptùkas, tapytojo svarbiausias įrankis; skirtas dažams, gruntams ar kitoms medžiagoms ant dažomo, gruntuojamo ar kitaip apdirbamo paviršiaus užtepti. Teptuką sudaro dažniausiai medinis kotas ir jo viename gale standžiai įtvirtinti gyvūnų (dažniausiai voverės, barsuko, šeško, sabalo, kiaulės ar ožkos) plaukai ar šeriai (gaminami ir sintetinių šerių teptukai). Būna įvairaus pločio, ilgio, pagal formą skiriami: apvalūs smailiu galu (akvarelei, temperai, klijų tapybai), apvalūs buku galu (podažiui ir didesniems dažų plotams), plokšti arba vėduokliniai (imprimatūroms, įvairioms faktūroms kurti, auksuoti). Švelniaplaukiai teptukai daugiausia naudojami akvarelėje, šeriniai – tapyti aliejiniais bei akrilo dažais, gruntuoti.
1746