teratogènas (gr. teras, kilm. teratos – apsigimimas + genas), bet koks išorinis veiksnys (cheminis, fizikinis, biologinis), galintis lemti embriono arba vaisiaus raidos ar diferenciacijos sutrikimus. Raidos defektų atsiradimą dėl teratogenų poveikio tiria teratologija. Pavojingiausias teratogeno veikimo laikas yra embriogenezės (intensyvios organogenezės) laikotarpis, bet veikdami ir vėlesniu raidos laikotarpiu teratogenai gali sutrikdyti normalią, ypač centrinės nervų sistemos, raidą. Teratogenai sukelia apie 5 % įgimtų raidos anomalijų. Dėl teratogenų poveikio embriogenezėje dažniausiai sutrinka iš karto kelių organų raida. Normalios embriono (vaisiaus) raidos sutrikimas priklauso nuo teratogeno dozės – kuo ji didesnė ir kuo ilgiau veikė, tuo didesnė pažaidos rizika. Teratogeno poveikis priklauso ir nuo motinos, ir (arba) embriono (vaisiaus) genotipo; raidos sutrikimas įvyksta, jei organizmas yra jautrus teratogenui. Skiriamos 4 pagrindinės teratogenų grupės: infekcijos nėštumo laikotarpiu, vaistai ir kitos cheminės medžiagos, fizikiniai veiksniai, motinos medžiagų apykaitos ligos. Teratogeniniu poveikiu pasižymi raudonukė, citomegalija, toksoplazmozė, vėjaraupiai, infekcinė eritema, sifilis. Raudonukė pavojingiausia intensyvios organogenezės laikotarpiu. Jei moteris tuo metu suserga, tai vaisiaus pažeidimo rizika apie 85 %, būdingas klausos sutrikimas, širdies, akių anomalijos, vaisiaus augimo atsilikimas, mikrocefalija. Nėštumo laikotarpiu pirminė citomegalija lemia vaisiaus pažeidimo (mikrocefalija, kalcinatai smegenyse, aklumas, psichomotorinės raidos atsilikimas) apie 15 % riziką. Pirminė toksoplazmozė gali lemti vaisiaus centrinės nervų sistemos, akių, kepenų pažeidimą (vaisiaus užsikrėtimo didžiausia rizika nėštumo III, pažeidimo – I trimestrą). Vėjaraupių infekcija pavojingiausia 13–20 nėštumo savaitę, galima mikrocefalija, galūnių, odos, akių anomalijos. Infekcinė eritema, sukeliama parvoviruso B19, gali lemti vaisiaus mažakraujystę, vandenę ir mirtį, sifilis – negyvagimio gimimą, odos, kaulų pažeidimą. Vaistų vartojimas nėštumo metu t. p. gali pasižymėti teratogeniniu poveikiu. 1959–62 daugiau kaip 10 000 vaikų pasaulyje gimė su galūnių įvairiais defektais dėl talidomido (raminantis, pykinimą slopinantis preparatas, sukurtas Vokietijos Federacinėje Respublikoje) vartojimo nėštumo I trimestrą (po to vaisto gamyba daugelyje šalių buvo nutraukta). Dažniausias vartojamas buitinis teratogenas yra etanolis, saugaus jo kiekio nėštumo metu nėra. Priklausomybė nuo alkoholio sukelia vaisiaus alkoholinio sindromo (dauginiai raidos defektai, protinė raidos, elgesio sutrikimas) riziką. Teratogenai yra narkotinės medžiagos (pvz., kokainas, ekstasy), įvairios cheminės medžiagos (gyvsidabris, švinas, polichlorinti bifenilai, organiniai tirpikliai), fizikiniai veiksniai (jonizuojančioji spinduliuotė, endogeninė hipertermija). Kaip teratogenai gali veikti ir motinos medžiagų apykaitos ligos. Vaikams, kurių motinos serga I tipo cukriniu diabetu, 2–3 kartus padidėjusi įgimtų raidos anomalijų rizika palyginti su bendra populiacija ir dažniausiai pasitaiko širdies anomalijos ir nervinio vamzdelio defektai. Motinos fenilketonurija (negydyta) palikuoniams gali lemti protinės raidos sutrikimą, mikrocefaliją, širdies anomalijas, sisteminė raudonoji vilkligė – vaisiaus širdies ritmo sutrikimą, vaisiaus mirtį, vyriškus hormonus gaminantys navikai – moteriškosios lyties vaisiaus virilizmą. Teratogenų poveikis nėštumo metu tiriamas vaisiaus echoskopija.
1717
talidomidas