teratogenèzė (gr. teras, kilm. teratos – apsigimimas + genezė), embriono ar vaisiaus ydinga raida. Teratogenezės metu atsiradusios anomalijos gali lemti embriono ar vaisiaus žūtį, struktūrines kūno, kurių nors organų ir audinių ydas (įgimtus didžiuosius ir mažuosius raidos defektus, deformacijas, disrupcijas), funkcinius sutrikimus ar intrauterinio augimo sulėtėjimą. Ydingą raidą gali lemti chromosomų ar genų pakitimai (chromosominės, monogeninės ir poligeninės ligos), aplinkos veiksniai (jonizuojančioji spinduliuotė, infekcinių ar virusinių ligų sukėlėjai, vaistai, alkoholis, pesticidai, sunkieji metalai ir kiti teratogenai, pereinantys placentos barjerą ir lemiantys įvairaus laipsnio ir apimties raidos toksiškumą). Dauguma įgimtų anomalijų atsiranda dėl daugiaveiksnių priežasčių – genų ir aplinkos poveikio, tarpusavio sąveikos. Įgimtų anomalijų atsiradimo priežastis ir raidą tiria teratologija.
2064