teratologija

teratològija (gr. teras, kilm. teratos – apsigimimas + logos – mokslas), mokslas, tiriantis organizmų įgimtų anomalijų atsiradimo priežastis, ydingos raidos mechanizmus ir dėsningumus. Teratologijos sąvoka apima ir tam tikrų postnatalinės raidos sutrikimų (pvz., žmogaus protinės raidos sulėtėjimo) bei augalų anomalaus vystymosi tyrimus. 18 a. pasirodė prmosios įgimtų anomalijų pavyzdžių kolekcijos (olandų anatomo F. Ruyscho, Rusijos caro Petro I) ir moksliniai straipsniai. Pirmieji kolekcijas aprašė ir anomalijų kilmę nagrinėjo C. F. Wolffas (Vokietija), P. Zagorskis, K. E. von Baeras (Rusija). 19 a. susidomėta augalų evoliucija, jų anomalijomis ir teratogeniniais reiškiniais. Buvo atliekami pirmieji eksperimentiniai tyrimai, dirbtinai sukeliantys gyvūnų įgimtas ydas (É. Geoffroy Saint-Hilaire’as, C. Dareste’as, Prancūzija; K. Ruljė, P. Mitrofanovas, Rusija). 20 a. pirmos pusės tyrimai atskleidė įvairių vaistų, virusų, alkoholio ir kitų teratogenų poveikį gemalui ir vaisiui (W. Roux, H. Spemannas, O. Hertwigas, Vokietija; J. Wilsonas, D. W. Smithas, Jungtinės Amerikos Valstijos). Buvo apibrėžti teratogenezės pagrindiniai principai, kuriais remdamasi šiuolaikinė teratologija nagrinėja, kaip susidaro įgimtos anomalijos. 21 a. pradžioje teratologijos tyrimų pagrindinis tikslas – neleisti susidaryti ir plėtotis žmogaus ir gyvūnų įgimtoms anomalijoms, tobulinti augalų selekciją ir didinti produktyvumą. Teratologija glaudžiai siejasi su kitais mokslais (vystymosi biologija, embriologija, genetika). Lietuvoje tyrimus ir profilaktiką atlieka Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Medicinos genetikos centras.

2064