terbis
tèrbis (Terbium; pagal Švedijos vietovės Ytterby pavadinimą), Tb, periodinės elementų sistemos III B grupės cheminis elementas; lantanoidas, retųjų žemių elementas. Sidabriškai baltas, minkštas metalas. Žemesnėje negu 220 K temperatūroje yra feromagnetikas, 220–230 K – antiferomagnetikas. Ore lėtai oksiduojasi, lengvai sudaro lydinius. Reaguoja su neorganinėmis rūgštimis, halogenais, chalkogenais, azotu, vandeniliu. Gaunamas terbio chloridą TbCl3 arba fluoridą TbF3 redukuojant kalciu, metaloterminiu būdu. Randamas retųjų žemių mineraluose ksenotime, monacite, bastnezite. Naudojamas liuminoforams (naudojamiems televizorių ekranų, rentgeno aparatų gamyboje) aktyvinti, moksliniuose tyrimuose. 1843 terbį atrado Carlas Gustafas Mosanderis (Švedija).
| atominis skaičius | 65 | |
| santykinė atominė masė | 158,9254 | |
| elektrinis neigiamumas | 1,1 | |
| išorinių elektronų konfigūracija | 4f96s2 | |
| oksidacijos laipsnis | +3, +4 | |
| izotopai | ||
| stabilusis | 159Tb | |
| stabiliausi radioaktyvieji | 157Tb (T1/2 71 m.), 158Tb (T1/2 180 m.), 160Tb (T1/2 72,3 d) | |
| kiekis Žemės plutoje | 4,3·10–4 % | |
| lydymosi temperatūra | 1 356 °C | |
| virimo temperatūra | 3 227 °C | |
| tankis | 8 272 kg/m3 | |
| kietumas pagal Brinellį | 677 MPa | |
| savitoji elektrinė varža | 1,16·10–6 Ω·m | |
| savitoji šiluminė talpa | 0,182 kJ/(kg·K) | |
| standartinis elektrodo Tb/Tb3+ potencialas | –2,391 V | |