terbis

tèrbis (Terbium; pagal Švedijos vietovės Ytterby pavadinimą), Tb, periodinės elementų sistemos III B grupės cheminis elementas; lantanoidas, retųjų žemių elementas. Sidabriškai baltas, minkštas metalas. Žemesnėje negu 220 K temperatūroje yra feromagnetikas, 220–230 K – antiferomagnetikas. Ore lėtai oksiduojasi, lengvai sudaro lydinius. Reaguoja su neorganinėmis rūgštimis, halogenais, chalkogenais, azotu, vandeniliu. Gaunamas terbio chloridą TbCl3 arba fluoridą TbF3 redukuojant kalciu, metaloterminiu būdu. Randamas retųjų žemių mineraluose ksenotime, monacite, bastnezite. Naudojamas liuminoforams (naudojamiems televizorių ekranų, rentgeno aparatų gamyboje) aktyvinti, moksliniuose tyrimuose. 1843 terbį atrado Carlas Gustafas Mosanderis (Švedija).

Lent. Terbis
atominis skaičius 65
santykinė atominė masė 158,9254
elektrinis neigiamumas 1,1
išorinių elektronų konfigūracija 4f96s2
oksidacijos laipsnis +3, +4
izotopai
  stabilusis 159Tb
stabiliausi radioaktyvieji 157Tb (T1/2 71 m.), 158Tb (T1/2 180 m.), 160Tb (T1/2 72,3 d)
kiekis Žemės plutoje 4,3·10–4 %
lydymosi temperatūra 1 356 °C
virimo temperatūra 3 227 °C
tankis 8 272 kg/m3
kietumas pagal Brinellį 677 MPa
savitoji elektrinė varža 1,16·10–6 Ω·m
savitoji šiluminė talpa 0,182 kJ/(kg·K)
standartinis elektrodo Tb/Tb3+ potencialas –2,391 V
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką