terciaras

terciãras (lot. tertiarius – sudarantis trečiąją dalį), tretnis periòdas, pirminio Žemės geologinės istorijos skirstymo į 4 etapus trečiasis etapas; kainozojaus eros pirmos pusės laikotarpis, jungiantis paleogeno ir neogeno sistemas. Prasidėjo prieš 65,5 mln., baigėsi prieš 2,588 mln. metų.

Terciaro laikotarpiu (ypač pabaigoje) vyko intensyvūs tektoniniai procesai ir su jais susijusi alpinė kalnodara, kuri suformavo dabartinių žemynų kontūrus bei jauniausius ir aukščiausius kalnus – alpidus.

Pradžioje vyravo šiltas, švelnus, drėgnas, be ryškesnio zoniškumo klimatas, antroje pusėje išryškėjo dabartinio klimato juostos, pabaigoje – darėsi aridinis. Sparčiai evoliucionavo augalija ir gyvūnija. Žemynuose paplito žinduoliai, paukščiai, jūrose – kaulinės ir kremzlinės žuvys, dvigeldžiai moliuskai, foraminiferai, ostrakodai. Terciaro pradžioje vyravo atogrąžų ir paatogrąžių augalija, vėliau ją keitė įvairios sudėties spygliuočių ir lapuočių miškai, susiformavo stepių ir tundrų augalija.

Terciaro terminą pirmasis pavartojo italas G. Arduino (1758). 1828 anglų geologas Ch. Lyellis suskirstė terciarą į eoceno, mioceno ir plioceno laikotarpius. II tarptautiniame geologų kongrese (Bolonija, 1881) terciaras suskirstytas į paleogeno ir neogeno epochas, kurios nuo 1976 laikomos atskirais kainozojaus eros periodais.

Lietuvoje

Lietuvoje terciaro pirmos pusės (paleogeno) jūrinės kilmės nuosėdos (įvairios sudėties glaukonitinis smėlis, aleuritas, molis, mergelis, silicitas, fosforito tarpsluoksniai) daugiausia paplitusios pietvakarinėje dalyje. Jos nustatytos Simno, Veisiejų, Kalvarijos, Rudaminos, Druskininkų, Švendubrės ir kituose gręžiniuose, slūgso 60–170 m gylyje. Antros pusės (neogeno) nuosėdos yra kontinentinės kilmės (kvarcinis smėlis su anglingo aleurito ir aleuritinio molio lęšiais bei tarpsluoksniais), jos paplitusios Anykščių, Šalčininkų, Kaišiadorių rajonų savivaldybių teritorijose, didžiausias storis 17,5 metro. Šventosios ir Aknystos upių atodangose (Daumantų, Gilių, Vetygalos) bei Anykščių kvarcinio smėlio telkinyje terciaro nuosėdos randamos Žemės paviršiuje.

1001