terminas

teminas (lot. terminus – riba, siena), formaliojoje logikoje – būtina teiginio sudedamoji dalis (subjektas ir predikatas). Terminas vadinamas suskirstytu, jei termino apimtis visiškai įtraukiama į kito termino apimtį arba visiškai iš jos išskiriama. Terminas vadinamas nesuskirstytu, jei termino apimtis tik iš dalies įtraukiama į kito termino apimtį arba išskiriama iš jos, pavyzdžiui, teiginyje visi grybai – augalai terminas grybai visiškai priklauso terminui augalai, bet terminas augalai – tik iš dalies (be grybų yra ir kitų augalų). Kiekviename silogizme turi būti tik trys terminai – didžiuoju terminu vadinamas išvados predikatas (žymimas raide P), mažuoju – išvados subjektas (S), viduriniu – sąvoka (subjektas arba predikatas), esanti prielaidose, bet nesanti išvadoje (M). Vidurinis terminas susieja mažąjį ir didįjį terminą silogizmo prielaidose.