terminijà (lot. terminus – riba, siena), tam tikros srities terminų visuma, turinti garantuoti visiems vienodai suprantamą dalykinį bendravimą. Skiriama liaudies ir mokslinė terminija. Liaudies terminiją sudarantys vienetai gali būti daugiareikšmiai, sinonimiški, neturi tikslių apibrėžčių. Liaudies terminija dažnai yra mokslinės terminijos šaltinis. Mokslinė terminija turi tiksliai įvardyti visuotines, dažniausiai tarptautines, sąvokas, todėl jai keliami sistemiškumo ir taisyklingumo reikalavimai: terminai, kaip ir jais reiškiamos sąvokos, turi sudaryti nuoseklią loginę ir kalbinę sistemą (to galima pasiekti tiksliai nustačius įvardijamos sąvokos vietą tam tikroje mokslinėje klasifikacijoje ir numačius tinkamus terminų darymo būdus vieno rango žodžių ar jų junginių grandinėje) ir atitikti gramatikos, žodžių darybos, fonetikos, rašybos taisykles. Mokslinės terminijos pagrindiniai bruožai: terminų tikslumas, trumpumas, vartosenos patogumas.
573