terminis nuovargis

teminis núovargis, medžiagos stiprumo sumažėjimas nuo daugiakarčio kaitinimo ir aušinimo. Kuo medžiaga patiria daugiau kaitinimo ir aušinimo ciklų, tuo didesni medžiagos vidiniai įtempiai, nuo kurių medžiaga gali suirti. Terminis nuovargis daug kuo panašus į mechaninį nuovargį. Terminis nuovargis mažėja, kai mažinami temperatūriniai įtempiai (nebloginant naudingųjų mechaninių savybių), pvz., didinamas šilumos laidumas, atsparumas oksidacijai, medžiagos plastiškumas, atsparumas kaitrai, mažinamas temperatūrinis plėtimosi koeficientas. Ypač būdingas metalams ir jų lydiniams. Į terminį nuovargį atsižvelgiama projektuojant mašinų elementus, kurie dirba kintamo šiluminio režimo sąlygomis: elektrinių turbinas, metalo liejimo formas, cheminės technologijos aparatus, branduolinius reaktorius ir kitus įrenginius.