teminis vanduõ, požeminis vanduo, kurio temperatūra viršija 20 °C arba yra aukštesnė už vidutinę metinę vietovės oro temperatūrą. Pagal šilumines savybes skiriamas šiltas (temperatūra 20–40 °C), karštas (40–100 °C) ir perkaitintas (daugiau kaip 100 °C) terminis vanduo. Temperatūra priklauso nuo geologinės sandaros, uolienų filtracinių savybių, gylio, geoterminio gradiento. Apatiniuose Žemės plutos sluoksniuose terminio vandens temperatūra siekia 500–600 °C, magminių židinių zonose – 1000–1200 °C, arteziniuose baseinuose (2–3 km gylyje) – 70–100 °C, senuose skyduose (5–6 km gylyje) – 60–70 °C. Neotektoninių dislokacijų ir dabartinio vulkanizmo zonose terminis vanduo išsiveržia į Žemės paviršių karštųjų versmių (termų) arba geizerių pavidalu. Terminio vandens slūgsojimo gylis Žemės plutoje priklauso nuo klimato (pvz., tropinėse zonose 0–100 m, daugiamečio įšalo zonoje – 1500–2000 metrų).
terminio vandens versmė (Islandija)
Terminio vandens mineralizacija – nuo gėlo vandens iki sūrymų. Terminis vanduo naudojamas balneologijoje (Čekijoje, Islandijoje, Japonijoje, Kaukaze, Prancūzijoje), daugelyje šalių – pastatų šildymui.
Lietuvoje terminis vanduo slūgso 200–2200 m gylyje, vandens temperatūra 20–60 °C. Vakarų Lietuvoje yra geoterminė anomalija (Vakarų Lietuvos geoterminė anomalija), kurioje kambro smiltainiuose 1800–2200 m gylyje slūgsančio vandens temperatūra siekia 90–97 °C. 2001 Klaipėdoje įrengta geoterminė katilinė; 39–40 °C vanduo gręžiniais išgaunamas iš 964–1118 m gylio.
geizeris ramybės būsenoje (Islandija)
terminio vandens baseinas (Islandija)
2416