skystinis termometras lauko temperatūrai matuoti su dviem temperatūros skalėmis
termomètras (termo… + metras), įtaisas temperatūrai matuoti. Veikimas grindžiamas termometrinės medžiagos tam tikros fizikinės savybės (termometrinio dydžio – tam tikro elemento ilgėjimo arba tūrio plėtimosi koeficiento, elektrinės varžos, termoelektrovaros, spinduliuotės intensyvumo arba galios ir kitos) arba temperatūros jutiklio išėjimo signalo priklausomybe nuo temperatūros. Temperatūrą rodo temperatūros skalė. Pagal sąveiką su matuojamąja terpe arba aplinka termometrai skirstomi į sąlytinius (liečia objektą) ir nesąlytinius, arba nuotolinius (temperatūrą įvertina per atstumą pagal objekto spinduliuotės galią arba spektrą, pvz., pirometrai, teletermometrai, termoporiniai, termistoriniai termometrai).
Pagal termometrinę medžiagą termometrai skirstomi į dujinius, skystinius ir kietojo kūno, pagal veikimo principą – į mechaninius, manometrinius, plėtimosi, elektrinius, elektroninius, magnetinius, optinius, akustinius, kontaktinius, skaitmeninius, pagal paskirtį – į buitinius, medicininius, laboratorinius, techninius, specialius, aukštos ir žemos temperatūros. Dujinių termometrų veikimas grindžiamas idealiųjų dujų slėgio arba tūrio priklausomybe nuo temperatūros; skystinių (pvz., gyvsidabrinių ir spiritinių) – juose esančio skysčio tūrio priklausomybe nuo temperatūros.
Prie kietojo kūno termometrų priskiriami varžiniai, bimetaliniai ir termoelektriniai. Plėtimosi termometrai (veikimas grindžiamas medžiagos šiluminiu plėtimusi) būna stikliniai skystiniai, manometriniai ir mechaniniai (pvz., strypiniai). Varžinio termometro veikimas grindžiamas metalų (pvz., platinos), jų lydinių, elektrolitų ar puslaidininkių varžos priklausomybe nuo temperatūros. Mechaniniai termometrai veikia pagal tą patį principą kaip ir skystiniai, tačiau juose temperatūros jutiklis yra metalinė spiralė arba bimetalinė juostelė. Manometrinio termometro veikimas grindžiamas uždaroje ertmėje esančių dujų, garų, skysčio slėgio priklausomybe nuo temperatūros, elektrinis termometras (varžinio ir termoporinio) – jame naudojamo jutiklio elektrinių savybių priklausomybe nuo temperatūros.
skaitmeninis adatinis termometras
Elektroninio termometro jutiklio, dažniausiai termovaržo ar termoporos, signalas keičiamas elektroninėje grandinėje. Magnetinio termometro veikimas grindžiamas paramagnetiko magnetinės jutos priklausomybe nuo temperatūros, optinio – matuojamo objekto skleidžiamos spinduliuotės parametrų matavimu bangų ilgių optinėje srityje, akustinio – garso greičio dujose matavimu. Kontaktinio termometro kontaktai susijungia arba atsijungia, kai temperatūra pasiekia tam tikras iš anksto nustatytas vertes. Skaitmeninis termometras yra elektroninis termometras, temperatūrą rodantis skaitmenimis skaitmeniniame indikatoriuje arba vaizduoklyje. Termometrai būna stacionarieji ir nešiojamieji, adatiniai (antgalis yra adatos pavidalo ir tinkamas įsmeigti), lankstieji (matuojant temperatūrą jį galima lankstyti), pieštukiniai, plokštieji rankiniai, laboratoriniai, vandeniui nelaidūs, maksimumo arba minimumo (registruojama aukščiausia arba žemiausia temperatūra), medicininiai ir kiti.
elektroninis medicininis termometras
Medicininiu termometru nustatoma, ar žmogus nekarščiuoja, nuolat tikrinama ligonio kūno temperatūra. Būna su benule skale. Anksčiau dažniausiai buvo naudojamas gyvsidabrinis termometras su skale nuo 35 °C iki 42 °C. Nuo 20 a. pabaigos daugiausia naudojami elektroniniai, garsą skleidžiantys termometrai, t. p. vienkartiniai plėveliniai termometrai, ausies termometrai, kurie kūno temperatūrą nustato pagal infraraudonosios spinduliuotės jutikliu išmatuotą ausies būgnelio temperatūrą. Temperatūra matuojama burnoje, pažastyje, tiesiojoje žarnoje, nesąlytiniu būdu – kaktos. Labai maži termometrai vadinami mikrotermometrais, juose dažniausiai naudojami termistoriniai jutikliai.
Orinis termometras be skalės (termoskopas) sukonstruotas 16 a. pabaigoje, su skale – 17 a. pradžioje. Pirmąjį gyvsidabrio termometrą 1714 pagamino D. G. Fahrenheitas.
3020