Ternopil (Тернопіль, Ternòpilis), miestas Ukrainos vakaruose, į pietryčius nuo Lvovo, abipus Sereto upės, Podolės aukštumoje; Ternopilio srities centras.
223 900 gyventojų (2021). Geležinkeliai ir plentai į Chmelnyckį, Lvovą, plentai į Lvovą, Černivcus. Oro uostas. Mašinų gamyba, metalo apdirbimo, statybinių medžiagų, maisto pramonė. Medicinos (įkurtas 1957), nacionalinis ekonomikos (1971) ir kiti universitetai. T. Ševčenkos dramos teatras (1957).
Architektūra
Dominikonų bažnyčia (1749–79), dabar Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo unitų katedra Ternopilyje
Pilis (1548, išplėsta 1620, sugriauta 1675, rekonstruota 1956), Šv. Kryžiaus Išaukštinimo (16–17 a.), Jėzaus Kristaus Gimimo (1598) cerkvės, Dominikonų bažnyčia (1749–79, dabar Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo unitų katedra).
Istorija
Įkurtas 1540. Miesto teisės nuo 1548. Priklausė Lenkijai, 16 a. nukentėjo nuo totorių antpuolių. 1772–1809, 1815–1918 priklausė Austrijai, 1809–15 – Rusijai. Iki 1843 Ternopilį valdė Lenkijos didikų giminės. 19 a. pabaigoje nutiestas geležinkelis, miestas išsiplėtė. 1917 jį sudegino besitraukianti Rusijos kariuomenė. 1918–20 priklausė Ukrainai, 1920–39 – Lenkijai (veikė Ukrainos nacionalistų organizacija).
1939–41 užimtas SSRS kariuomenės, perduotas Ukrainos Sovietų Socialistinei Respublikai (nužudyta ir represuota daugiau kaip 10 000 žmonių). 1941–44 – priklausė nacių Vokietijos Generalinei gubernijai. 1941–43 veikė nacių įsteigtas žydų getas, nužudyta daugiau kaip 20 000 miesto gyventojų. 1944 per SSRS–Vokietijos karą sunaikinta 85 % miesto, vėliau atstatytas.
1945–90 priklausė Ukrainos Sovietų Socialistinei Respublikai. Nuo 1991 priklauso Ukrainai. 1809–15 – krašto, 1920–39 – vaivadijos, 1939–1941 ir po 1944 – srities centras.
2271