teròro ãktas, siekiant įbauginti vieno ar grupės asmenų padaroma nusikalstama veika, grubiai pažeidžianti viešąją tvarką.
Teroro akto požymiai
teroro aktas Niujorke (2001 09 11)
Teroro aktas yra terorizmo viena sudedamųjų dalių. Teroro aktas gali būti įvykdomas ideologiniais, etniniais, religiniais, finansiniais, politiniais ir kitais tikslais. Būdingi įvairūs veiksmai, pvz., sprogmenų padėjimas siekiant sukelti sprogimą, sprogdinimas, padegimas, jei tai padaryta žmonių gyvenamojoje, darbo, susibūrimo ar viešoje vietoje, radioaktyviųjų, biologinių, cheminių kenksmingų medžiagų, preparatų ar mikroorganizmų paskleidimas, jei dėl to atsirado sunkių padarinių, t. p. bendrininkų ar organizuotos grupės kūrimas siekiant atlikti teroro aktą, tokios grupės finansavimas ar kitoks rėmimas. Teroro aktas dažniausiai būna nukreiptas prieš valdžios ir teisėsaugos institucijas (pvz., parlamentą, vyriausybę, teismą, policiją ir kita), įtakingus asmenis (pvz., prezidentą), strateginius objektus (oro ar jūrų navigacinius įrenginius, branduolinę elektrinę ir kita).
Siekiama neteisėtai reikalauti iš valstybės, jos institucijos ar tarptautinės organizacijos atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų. Pavojingumą lemia tai, kad dėl teroro akto dažniausiai žūsta ar nukenčia daug žmonių, padaroma didelė žala (pastatų ar įrenginių griūtis ir kita) ir kartu skleidžiama didelė baimė bei panika visuomenėje. Atsakomybę už teroro aktą reglamentuoja nacionaliniai teisės aktai (pvz., Lietuvoje Baudžiamasis kodeksas), tarptautinėse konvencijose ir sutartyse (pvz., 1977 Europos konvencijoje dėl kovos su terorizmu; Lietuvoje įsigaliojo 1997) nustatomi draudžiami veiksmai bei numatomos poveikio priemonės. Tarptautinės sutartys ar konvencijos išskiria teroro aktą jūrose, prieš tarptautinės civilinės aviacijos saugumą, diplomatinius agentus nukreiptus teroro aktus, t. p. susijusius su įkaitų paėmimu, sprogdinimais (bombardavimu) ir kita.
po 2016 sprogimų Briuselyje sustiprintas saugumas mieste, patruliuojantys policininkai ir kariai tikrina norinčiųjų patekti į metro kuprines
Didžiausi teroro aktai
1
Atsakomybės už teroro aktą reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje pagal Baudžiamąjį kodeksą (2000, įsigaliojo 2003) nustatyta atsakomybė už teroro aktą, t. p. terorizmo kurstymą (viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar visuomenės informavimo priemonėse išreiškiamą skatinimą įvykdyti teroro aktą ar kitus su terorizmu susijusius nusikaltimus, teroro aukų aukų niekinimą), teroristinių grupių kūrimą. Už teroro aktą atsako fiziniai (sukakę 16 metų) ir juridiniai asmenys.
po 2016 sprogimų Briuselyje miesto gyventojai ir svečiai gedi žuvusiųjų miesto Biržos aikštėje
2238