terra sigillata indo fragmentas (170–220, Rytų Galija; Metropolitano meno muziejus Niujorke)
terra sigillata (lot. atspausta, presuota žemė), senovės Romos keramikos rūšis: raudonai rudi, dažniausiai blizgūs keraminiai indai iš raudonojo molio. Kartais vadinama Arezzo keramika. Indai būdavo atspaudžiami formose, po to puošiami reljefiniu, metalo indų dekorą primenančiu ornamentu ir figūrinėmis scenomis. Paviršius dengtas plonu ochros ir pokosto sluoksniu, kuris po degimo (maždaug 960 °C temperatūroje) redukcinėje aplinkoje sustiklėdavo (pagal geležies oksidų kiekį molyje įgaudavo metalinio blizgesio rausvą, pilką, raudoną ar juodą spalvą). Terra sigillata kurta 3 a. prieš Kristų–5 a. po Kristaus helenizmo kultūros šalyse, Italijoje (Arezzo, Pisoje, Romoje) ir Romos imperijos provincijose (Galijoje). Dažniausiai būna su atspaustu puodžiaus ženklu. 17–18 a. tokie dirbiniai buvo imituojami Vokietijoje, Anglijoje. Plėtojama ir 21 a. pradžioje.
Arezzo keramika