Terskei Alatau (Terske Alatáu), kalnagūbris Kirgizijos šiaurės rytuose, Vidinio Tian Šanio kalnuose, tarp Isyk Kulio duburio (šiaurėje) ir Naryno bei Sary-Džazo slėnių (pietuose). Ilgis (iš pietvakarių į šiaurės rytus) 375 km, plotis apie 40 kilometrų. Vidutinis aukštis apie 4500 m, didžiausias – 5216 m (kitais duomenimis, 5280 m; Jelcino kalnas). Terskei Alatau susidaręs iš granitų, metamorfinių skalūnų, klinčių, smiltainių. Šiauriniai šlaitai statūs, išraižyti gilių upių slėnių, pietiniai – lėkštesni. Viršūnėse ledynai (bendras plotas 1080 km2). Šiauriniuose šlaituose auga eglynai, aukštikalnėse – pievos, pietiniuose šlaituose – kalnų tundra. Lietuvos alpinistai pirmieji įkopė ir lietuviškais vardais pavadino Akstino viršūnę (4250 m) ir Lietuvos alpinistų viršūnę (4143 m, 1959), Žalgirio viršūnę (4850 m, 1969), Nemuno (4650 m) ir Mažvydo viršūnę (4565 m, 1979), Vilniaus universiteto viršūnę (4740 m), Lietuvos tūkstantmečio (4711 m) ir Dotnuvos (4282 m, 2009) viršūnes.
Terskei Alatau
-Jelcino kalnas