testameñtas (lot. testamentum), asmeninis testatoriaus (palikėjo) patvarkymas dėl turto, asmeninių neturtinių teisių ir pareigų jam mirus, sudarytas įstatymo nustatyta tvarka ir forma.
Testamento sudarymo bendrieji bruožai
Gali surašyti tik veiksnus asmuo, sulaukęs nustatyto amžiaus (pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose – 18 metų, Prancūzijoje – 16 metų). Testatorius testamentu gali palikti savo turtą bet kuriam fiziniam (t. p. dar nepradėtam ar negimusiam) ar juridiniam (t. p. ir tokiam, kuris turės būti įsteigtas vykdant testamentą) asmeniui (bet, pvz., Prancūzijoje iki gyvos galvos įkalintiems asmenims ar palikėją gydžiusiems gydytojams draudžiama paveldėti pagal testamentą), valstybei, t. p. nurodyti antrinį įpėdinį (substitucija), atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių (nors daugelyje valstybių įstatymai nustato privalomąją dalį). Testatorius turi teisę įpareigoti įpėdinį pagal testamentą įvykdyti kokią nors prievolę (testamentinė išskirtinė).
Daugelyje valstybių (pvz., Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje) gali būti sudaromi bendri testamentai (pvz., sutuoktinių, kelių asmenų), kai kurios (pvz., Prancūzija) tokius testamentus draudžia.
Testamentas gali būti holografinis, t. y. surašytas testatoriaus ranka, nurodant surašymo datą, ir jo pasirašytas (pvz., Prancūzijoje, Vokietijoje), autentiškas, t. y. surašytas notaro dalyvaujant liudytojams, patvirtinantiems testatoriaus parašą (pvz., Didžiojoje Britanijoje turi dalyvauti daugiau kaip 2 liudytojai), slaptasis, kurį surašo testatorius, įdeda į voką, užantspauduoja, o testamentą pasirašo notaras ir liudytojai (pvz., Prancūzijoje). Dažniausiai asmenys, buvę testamento liudytojais, paveldėti pagal sudarytą testamentą negali (pvz., Didžiojoje Britanijoje). Išimtiniais atvejais testamentas gali būti žodinis (pvz., Vokietijoje ištikus stichinei nelaimei).
Testamentas gali būti bet kuriuo metu pakeistas ar panaikintas. Testamentą vykdo testatoriaus paskirtas testamento vykdytojas (juo negali būti asmuo, pasirašęs testamentą už testatorių), įpėdinis ar teismo paskirtas palikimo administratorius. Jie pradeda vykdyti testamentą nuo palikimo atsiradimo dienos ir be svarbių priežasčių negali atsisakyti šių pareigų. Įpėdinių reikalavimu palikimo atsiradimo vietos teismas dėl netinkamai atliekamų pareigų gali nušalinti testamento vykdytoją ar palikimo administratorių.
Paveldėjimo pagal testamentą raida
Testamentą reglamentuojančių nuostatų buvo jau Dvylikos lentelių įstatymuose. Romėnų teisėje paveldėjimas pagal testamentą buvo svarbesnis nei pagal įstatymą, rašytiniai testamentai paplito Romos respublikos laikotarpiu. Imperijos laikotarpiu buvo pripažintas žodinis testamentas, pareikštas dalyvaujant 7 liudytojams. Teodosijaus kodekse įtvirtinta, kad testamento galiojimo pagrindinė sąlyga yra testatoriaus ir 7 liudytojų parašai. Testatorius turėjo turėti testamentinį teisnumą.
Testamentas Lietuvoje
Lietuvoje testamentą reglamentuojančios nuostatos buvo įtvirtintos Pirmajame Lietuvos Statute (1529), Antrajame Lietuvos Statute (1566) ir Trečiajame Lietuvos Statute (1588). Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų 1795 Rusijai užgrobus Lietuvą paveldėjimą pagal testamentą toliau reglamentavo Trečiasis Lietuvos Statutas (1588). Užnemunėje testamento sudarymo ir kitus klausimus reglamentavo 1797 įsigaliojusi Prūsijos civilinė teisė, 1807 – Prancūzijos (Napoleono kodeksas, kiti įstatymai), nuo 1825 – Lenkijos karalystės civilinis kodeksas.
1840–1940 didžiojoje Lietuvos dalyje (be Klaipėdos krašto) galiojo Rusijos imperijos įstatymai, išsamiai reglamentavę testamento rūšis, jo sudarymo, patvirtinimo būdus, testatoriaus teises ir kita. Testamentą galėjo sudaryti tik veiksnus ir sukakęs 21 metus asmuo, paveldėti pagal testamentą negalėjo neveiksnūs (pvz., vienuoliai, išsižadėję pasaulio), iš dalies neveiksnūs (pvz., karantinų tarnautojai, kuriems draudžiama paveldėti karantine mirusio palikėjo turtą) asmenys, buvo draudžiama substitucija, kuria nustatomas tolesnis turto perėjimas mirus įpėdiniui, t. p. sudaryti bendrus testamentus. Buvo skiriama notarinis (surašomas pas notarą dalyvaujant testatoriui ir 3 liudytojams) ir naminis (surašomas testatoriaus ranka ar jo prašomo kito asmens, pasirašomas testatoriaus ir 2 liudytojų) testamentas.
SSRS okupacijos metais testamentu galima buvo palikti asmeninės nuosavybės teisėmis turimą turtą.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę nuo 2001 paveldėjimą pagal testamentą reglamentuoja Civilinis kodeksas (2000; įsigaliojo 2001). Jei testatorius pats negali pasirašyti testamento, notaro (ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą pareigūno) ir daugiau kaip 2 liudytojų akivaizdoje testatoriaus prašymu už jį pasirašo kitas veiksnus fizinis asmuo (nesantis įpėdiniu pagal testamentą), kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti; liudytojai t. p. turi pasirašyti testamente.
Skiriami oficialieji ir asmeniniai testamentai. Oficialiesiems testamentams prilyginami asmenų, kurie gydosi ligoninėse, sanatorijose ar kitose įstaigose, gyvena senelių namuose (tvirtina įstaigos vyriausiojo gydytojas ar kodekse nurodytas kitas asmuo), esančių plaukiojančiuose jūrų laivuose (tvirtina laivo kapitonas), dalyvaujančių žvalgomosiose, mokslinėse, sportinėse ir kitose ekspedicijose (tvirtina ekspedicijos viršininkas), laisvės atėmimo vietose (tvirtina įkalinimo įstaigos viršininkas), karių (tvirtina vadas), testatoriaus gyvenamosios vietos seniūno patvirtintas testamentas. Oficialieji testamentai sudaromi 2 egzemplioriais (1 duodamas testatoriui, kitas lieka jį patvirtinusioje įstaigoje) ir tvirtinami notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigūno testatoriaus akivaizdoje. Kurčnebylių viešieji testamentai sudaromi dalyvaujant asmeniui, kuris supranta gestų kalbą ir juo pasitiki testatorius, išskyrus atvejus, kai kurčnebylys yra raštingas ir perskaito sudarytą testamentą bei raštu patvirtina, kad supažindintas su jo turiniu. Informacija apie oficialiojo testamento sudarymą ir jo turinį yra konfidenciali, testamento sudarymo faktas neginčijamas.
Asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka, jame nurodoma testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta, išreiškiama testatoriaus valia. Kito asmens surašytas ir testatoriaus pasirašytas, t. p. akivaizdžiai nebaigtas, testatoriaus nepasirašytas asmeninis testamentas negalioja. Asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui arba Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui (priimant turi būti nustatyta testatoriaus asmenybė). Apie testamento priėmimo saugoti faktą surašomas aktas, kurio kopija išduodama testatoriui. Jei asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui arba Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti.
Bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (iš jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį. Šiuo testamentu t. p. gali būti paskirtas įpėdinis, kuris paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui. Bendrasis sutuoktinių testamentas netenka galios, jei iki palikimo atsiradimo momento nutraukiama santuoka, paduodamas prašymas ją nutraukti arba sutuoktinis davė sutikimą išsituokti. Pergyvenęs sutuoktinis įgyja teisę savo nuožiūra sudaryti naują testamentą.
testatorius
640