tèstas (angl. test – bandymas, tyrimas), standartizuotos užduotys arba sistema užduočių, pagal kurių atlikimo rezultatus nustatomas psichinių funkcijų, asmens savybių lygmuo ir būklė. Rengiant testą empiriškai patikrinama, ar jis suteiks objektyvių duomenų apie individo savybes. Testas standartizuojamas – suvienodinamas veiksnių, būdų, priemonių, testavimo procedūrų ir rezultatų vertinimas, nustatoma testo validumas, patikimumas, normos – vidutinis arba normalus testu tikrinamos savybės išreikštumas; reprezentuoja standartizacijos imties rezultatus. Testai naudojami psichodiagnostikoje, psichometrijoje ir psichologijos moksliniuose tyrimuose. Tradiciniais testais (skirti žmogaus psichinėms savybėms nustatyti) dažniausiai nustatoma individo vieta panašių individų grupėje. Medicininėje psichologijoje (nagrinėja psichologinių susirgimų įvairius aspektus) testų grupėmis tiriama psichikos sutrikimų pobūdis ir laipsnis, palyginti su norma, jomis grindžiama profesinis orientavimas ir profesinė atranka (tiriami interesai, polinkiai, gabumai, įgūdžiai, asmens bruožai). Asmenybės visapusiško tyrimo projekciniai testai pagrįsti projekcijos rezultatų psichol. interpretacija.
19 amžiaus viduryje pirmą kartą bandyta įvertinti intelektą. F. Galtonas (Didžioji Britanija) 1883 ištyrė testavimo teorinius pagrindus: vienodų tyrimų taikymą daugeliui individų, rezultatų statistinį apdorojimą, vertinimo etalonus. J. M. Cattellis (Jungtinės Amerikos Valstijos) 1890 knygoje Mąstymo testai ir vertinimai (Mental Tests and Measurements) pirmasis pavartojo testo terminą, jo 50 testų serija buvo skirta paprasčiausioms psichofiziologinėms savybėms nustatyti. A. Binet (Prancūzija) 1891 testavo aukštesniąsias žmogaus psichines funkcijas (atmintį, vaizdinius, dėmesį, estetinius ir etinius jausmus). Kartu su T. Simonu (Prancūzija) sukūrė pirmuosius intelekto testus (dar vadinamus Binet‑Simono skale). W. L. Sternas (Vokietija) 1912 pirmasis sukūrė žmogaus protinių gebėjimų rodiklį (intelekto koeficientas), 1916 jį panaudojo L. M. Termanas (Jungtinės Amerikos Valstijos) sudarydamas Stanfordo‑Binet skalę. Pirmąjį standartizuotą pedagoginį testą 20 amžiaus pradžioje sukūrė E. L. Thorndike’as (Jungtinės Amerikos Valstijos). Padidinti testo standartiškumą ir objektyvumą padėjoCh. E. Spearmano (Jungtinės Amerikos Valstijos) statististiniai metodai (pavyzdžiui, faktorinė analizė). L. L. Thurstone’as (Jungtinės Amerikos Valstijos) 1936 Jungtinėse Amerikos Valstijose įsteigė pirmąją Psichometrijos draugiją (nuo pat draugijos įsteigimo leidžiamas žurnalas Psychometrika) ir taikydamas G. T. Fechnerio bei E. H. Weberio (Vokietija) psichofizikos dėsnį (Weberio ir Fechnerio dėsnis) sukūrė testų intelektui bei psichikos sutrikimams tirti. 1939 D. Wechsleris (1896–1981, Jungtinės Amerikos Valstijos) parengė Wechslerio‑Bellevue skalę, po Antrojo pasaulinio karo – dar tris testus (populiariausius, dažniausiai adaptuojamus ir standartizuojamus). Kiti dažniausiai taikomi testai: P. Cattell (1893–1989, Jungtinės Amerikos Valstijos) kūdikiams tirti, diferentinių gebėjimų, neverbalinio intelekto, J. C. Raveno (1902–70, Didžioji Britanija) progresyviųjų matricų regimojo vaizdinio mąstymo gebėjimams tirti.
LIETUVOJE (iki 2013) yra standartizuota Wechslerio intelekto skalė vaikams ir suaugusiesiems, neuropsichologiniai testai, skirti vizualiniams ir motoriniams gebėjimams, regimajai atminčiai vertinti, taip pat vaikų elgesio ir emocinių sutrikimų, vaikų pažintinių gebėjimų, socialinių emocinių funkcijų ir vaiko elgesio ypatumų vertinimo testai. Dar taikomi nestandartiniai J. C. Raveno progresyviųjų matricų, intelekto struktūros ir praktinio intelekto testai.
2271