tetervininiai

kurtinys

tetervinniai (Tetraonidae), vištinių paukščių (Galliformes) būrio, fazaninių paukščių (Phasiani) pobūrio šeima. 7 gentys, 17 rūšių. Paplitę Eurazijos ir Šiaurės Amerikos vidurinių platumų, subarktinio ir subantarktinio klimato juostose. Kūno ilgis 31–115 cm, masė 325–6500 gramų. Margi ir raibi, vyrauja ruda, rusva, juoda, balta spalvos. Šnerves dengia plunksnos. Pastaibis plunksnotas, kartais žiemą plunksnoti ir pirštai. Sėslūs arba klajokliai. Gyvena spygliuočių, mišriuosiuose miškuose, aukštapelkėse, tundroje, kai kurios rūšys – atvirose, uolėtose, kalnuotose (iki 3600 m) vietovėse. Žiemą minta spygliais, pumpurais, ūgliais, žirginiais, šiltuoju laikotarpiu – žiedais, gilėmis, uogomis, lapais, vabzdžiais; jaunikliai – bestuburiais. Tetervininiams būdingos tuoktuvės. Lizdą krauna ant žemės, deda 2–17 kiaušinių. Peri tik patelė 20–27 dienas. 7–21 d. jaunikliai gali skristi. Subręsta 1–3 metų. Lietuvoje 4 rūšys: vakarinis kurtinys (kurtinys), eurazinis tetervinas (tetervinas), paprastoji jerubė (jerubė) ir paprastoji žvyrė.

tetervinai

644

-žvyrė; -tetervinas; -kurtinys