tetrachòrdas (tetra… + gr. chordē – styga), keturių paeiliui einančių garsų seka; kvartos (dažniausiai grynosios) apimties garsaeilis. Tetrachordas – senovės graikų dermių sistemos pagrindas. Pagal atstumus tarp gretimų garsų žemyneige kryptimi buvo skiriama: diatoniniai (du tonai ir pustonis), chromatiniai (pusantratonis ir du pustoniai), enharmoniniai (dvitonis ir du ketvirtatoniai) tetrachordai. Reikšmingiausi buvo diatoniniai tetrachordai. Pagal mažosios sekundos padėtį buvo skiriami 3 tipų diatoniniai tetrachordai: doriniai, fryginiai, lydiniai.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |