tetraciklinai

tetraciklnai (tetra… + gr. kyklos – apskritimas, ratas), plataus veikimo spektro antibiotikai. Veikia bakteriostatiškai – slopina gramneigiamų ir gramteigiamų bakterijų dauginimąsi. Skiriami trumpai veikiantys (tetraciklinas, oksitetraciklinas), vidutiniškai (metaciklinas, demeklociklinas) ir ilgai veikiantys (doksiciklinas, minociklinas). Veikia gramteigiamas bakterijas, chlamidijas, mikoplazmas, listerijas, ureaplazmas, riketsijas, borelijas, amebas, silpniau – gramneigiamas bakterijas. Tetraciklinai neveikia meningokokų, hemofilinės lazdelės, žaliamėlės pseudomonos, protėjų. Antibiotikais gydomos sunkios infekcinės (dažniausiai atipinių mikrobų sukeltos) ligos. Vartojant tetraciklinus su kalcio turinčiais produktais (pienu), susidaro netirpios medžiagos ir antibiotikas tampa neveiksmingas. Panašūs nesirezorbuojantys iš virškinamojo trakto produktai susidaro ir su tetraciklinais bei geležimi, cinku, magniu, aliuminiu. Šios savybės mažiausiai būdingos doksiciklinui, todėl jis yra dažniausiai vartojamas tetraciklinas. Pagrindiniai šalutiniai poveikiai: tetraciklinai kaupiasi kauluose (trikdo vaiko augimą), dantyse (gali vėliau išdygti, patamsėti), kepenyse ir tulžyje, pažeidžia širdies ir kraujagyslių sistemą, pasižymi teratogeniniu poveikiu. Gerai praeina placentos barjerą, patenka į motinos pieną, todėl tetraciklinų negalima vartoti nėščiosioms, žindyvėms, taip pat vaikams iki 8 metų.