avido Hockney paveikslas Mano tėvai (aliejus, 1977, Tate’o galerija Londone)
tėva, asmens tėvas ir motina, kurių tėvystė (motinystė) nustatyta įstatymų numatyta tvarka. Tėvų valdžia (visuma tėvų teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams) prasideda nuo vaiko kilmės nustatymo (tėvystės ir motinystės nustatymas) ir tęsiasi iki vaiko pilnametystės ar emancipacijos. Tėvai turi lygias teises ir pareigas dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti tinkamas sąlygas visapusiškai ir harmoningai augti, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Su vaikais susijusius klausimus sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jei atskirai gyvenantys tėvai nesusitaria dėl savo nepilnamečių vaikų (pvz., gyvenamosios vietos), ginčą sprendžia teismas atsižvelgdamas į vaiko interesus. Tėvai yra savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą (jei tėvai teismo sprendimu pripažinti neveiksniais, nepilnamečiams atstovauja globėjai ar rūpintojai). Tėvams neišlaikant vaikų teismo tvarka išieškomi alimentai. Tėvams gali būti (laikinai ar neterminuotai) apribota tėvų valdžia, jei tėvai vengia auklėti vaikus, jais nesirūpina, piktnaudžiauja savo valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu.
Lietuvoje tėvų teisės ir pareigos apibrėžtos Konstitucijoje (1992). Pagal Civilinį kodeksą (2000, įsigaliojo 2001) tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus iki jie sulauks pilnametystės (nedarbingus ir paramos reikalingus vaikus – iki gyvos galvos). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei garantuoti vaikui augti būtinas sąlygas.
tėvų valdžia; tėvas; motina
2271